Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.39.0-wmf.22 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Gadget Gadget talk Gadget definition Gadget definition talk 0 2657 77136 76423 2022-07-28T18:31:32Z Kurmis 70 /* Patarlės ir priežodžiai */ wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kur yra daug [[išmintis|išminties]], ten daug ir [[apmaudas|apmaudo]]; ir kas daugina [[žinojimas|žinojimą]], didina ir [[kentėjimas|kentėjimą]]. – ''Koh 1, 18''. == Sentencijos == # Aš matau, kad [[žmogus|žmonės]] kvaili, kai skundžiasi didelėmis [[kančia|kančiomis]]. [[Skausmas]] ne toks didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Aš nenoriu [[ramybė]]s. Noriu [[kančia|kančios]]. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Didžios [[siela|sielos]] pakelia [[kančia]]s tylėdamos. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,/ Audrina protą [[kančia]] maloni./ Žavesį keičia sunkus liūdesys, –/ Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Džiaugsmas|Džiaukis]] ir dainuok su visu pasauliu, [[kančia|kentėk]] ir [[liūdesys|liūdėk]] vienas. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # Gal todėl vis kyla ir kyla [[karas|karai]], kad žmogus niekada negali iki galo pajausti, kaip [[kančia|kenčia]] kitas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] yra įsisąmoninta [[kančia]], o geriausiai tos kančios atmainas perpranta savižudiški [[kūrėjas|kūrėjai]]. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # Jau esu sakęs, kad už [[kančia|kančios]] visuomet slypi tik kančia. Tačiau dar išmintingiau būtų teigti, kad už kančios visuomet slypi siela. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jei [[gyvenimas]] apskritai turi [[prasmė|prasmę]], tai prasmę privalo turėti ir [[kančia]]. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir [[mirtis]]. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Kančia]] – natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]]. # [[Kančia]] reikalauja daugiau [[drąsa|drąsos]], nei [[mirtis]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Kančia|Kančią]] sukelia nepasitenkinimas ir godulys. – [[Buda Šakjamunis]]. # [[Kančia|Kančios]] beprasmiškumas, o ne kančia – štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Kančia|Kančios]], nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį [[skausmas|skausmą]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Kantrybė]] yra geriausias vaistas nuo įvairiausių [[kančia|kančių]]. – [[Titas Makcijus Plautas|T. M. Plautas]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] eina tik per [[kančia|kančią]]. – [[Antanas Maceina|A. Maceina]]. # Kiekviena [[meilė]] nori būti amžina ir tai yra jos amžina [[kančia]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Klystame manydami, jog [[laisvė]] – jokios [[kančia|kančios]] nepatirianti būsena. – [[Seneka]]. # [[Malonumas|Malonumų]] vergu tapęs žmogus tą pačią akimirką patenka ir į [[kančia|kančios]] vergiją. – [[Seneka]]. # Matyti [[kančia|kančią]] – malonu, kančią sukelti – dar maloniau: tai negailestinga taisyklė, bet sena, tvirta, žmogiška – pernelyg žmogiška [[taisyklė]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti [[kančia|kančią]], bet ir jos nevengi. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Mirtis|Mirti]] taip pat natūralu kaip ir gimti. Kas miršta už svarbų reikalą, panašus į sužeistąjį karštame mūšyje, iš pradžių beveik nejaučiantį skausmo. Todėl užvaldytasis gražių sumanymų tikrai išvengs mirties [[kančia|kančių]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Nuo [[kančia|kančios]] žmonės dažniausiai bėga į ateitį. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # Per [[kančia]]s į žvaigždes. – [[Seneka]]. # Praradę saiką, vadinamieji [[malonumas|malonumai]] virsta [[kančia]]. – [[Seneka]]. # Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Tik [[pamišėlis|pamišėliai]] ir [[moteris|moterys]] moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės [[kančia|kančios]] didina [[pastabumas|pastabumą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Vienos vienintelės isteriškos išsilavinusios patelės [[skausmas|skausmo]] naktis nė iš tolo neprilyginama su [[kančia|kančiomis]] visų tų gyvūnų, kuriuos žmonės, ieškodami atsakymų į mokslo klausimus, klausinėjo peilio ašmenimis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Viltis]], kaip ir siaubas, teikia [[kančia|kančių]]. – [[Aleksandras Diuma]]. # [[Viltis|Viltys]] panašios į voratinklį: mažos [[kančia|kančios]] jose įstringa, o didelės prasiveržia. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė]]s, o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė]]s elementą. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus]] [[kančia|kenčia]]. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Žmogus]] per [[skausmas|skausmą]], per [[kančia|kančią]], siekdamas katarsio, daugiau pažįsta, plačiau ir giliau pamato. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Žmonės, kurie jus įžeidė ir įskaudino, patys [[kančia|kenčia]]. Jie tiesiog pasiklydę šiame gyvenime – atsiminkite tai, ir jų griežtai neteiskite. – [[Luiza Hei|L. Hei]]. == Antikiniai posakiai == # Tantalo kančios (nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas – sen. graikų mitų personažas – Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį). ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Kančia|Kentėti]] – dar nereiškia mirti. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # Apgaulingos [[viltis|viltys]] maitina [[kančia]]s. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Daug [[noras|norėdamas]] daug [[kančia|kankinsies]]. # Kur nėra [[kančia|kančių]], nėra ir [[malda|maldų]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Galvojimas|Galvosi]] vėliau – [[Kentėjimas|kentėsi]] anksti. # Tai, ką buvo kartu [[Kančia|iškęsti]], gali būti [[Saldumas|saldu]] [[Prisiminimai|prisiminti]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Psichologija]] 7hwlwocshd7kbkm54dim0uee67p58sh 0 2780 77141 76768 2022-07-28T18:41:27Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''[[Publijus Siras]]''' (lot.'''Publius Syrus''' (I a. pr . Kr.) ) – romėnų rašytojas, gimęs Sirijoje.'' == Sentencijos == === Apie baimę === # Daugeliui operacijų atlikti reikia trijų rankų. Blogų [[poelgis|poelgių]] reikia vengti dėl [[neapykanta|neapykantos]] jiems, o ne iš [[baimė]]s. # Daugelis esti sąžiningas iš [[baimė]]s, o ne dėl savo [[nekaltybė]]s. # [[Drąsa]] sustiprina [[vyriškumas|vyriškumą]], svyravimas – [[baimė|baimę]]. # Išdrįsdami gauname [[narsa|narsos]], išsigąsdami – [[baimė]]s. # [[Narsa]] didina [[didvyriškumas|didvyriškumą]], [[dvejojimas]] skatina [[baimė|baimę]]. # Neprotinga [[baimė|bijoti]] to, kas neišvengiama. # Neturintį [[gėda|gėdos]] jausmo paveiks tik [[baimė]]. # Tas, kurio daugelis [[baimė|bijo]], pats turi daugelio bijoti. === Apie blogį === # Drąsiu [[ryžtingumas|ryžtingumu]] nugalimas neišvengiamas [[blogis]]. # Kas nuolaidžiauja [[blogis|blogiems]] [[žmogus|žmonėms]], tas kenkia [[gėris|geriems]]. # Kovos su [[blogis|blogiu]] priemonės kartais blogesnės už patį blogį. ===Apie draugus=== # Apsimetėlis [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. # [[Nelaimė]] parodo, ar turi tikrą [[draugas|draugą]], ar tik jo vardą. # Pasitikėk [[draugas|draugu]] tik jį pažinęs. # Su [[draugas|draugu]] elkitės taip, tarsi jis galėtų tapti jūsų [[priešas|priešu]]. # [[Veidmainystė|Veidmainis]] [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. ===Apie išmintį=== # [[Abejonė]] – pusiaukelė į [[išmintis|išmintį]]. # Nelengva suderinti [[kančia|kentėjimą]] su [[išmintis|išmintimi]]. # Stebėjimas, o ne nugyventas amžius suteikia [[išmintis|išminties]]. # [[Tylumas]] – [[kvailys|kvailio]] [[išmintis]]. === Apie ydas === # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. # Su [[žmogus|žmonėmis]] gyvenk taikiai, o su [[yda|ydomis]] kariauk. # Ten, kur veši [[ydos]], nuodėmingu laikomas [[teisybė|teisusis]]. === Apie laimę === # Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. # Dvigubai [[nelaimė|nelaimingas]] tas, kuris anksčiau [[laimė|laimingas]] buvo. # [[Laimė]] nepastovi: ji greitai pareikalauja grąžinti tai, ką yra davusi. # [[Laimė|Laimingas]] ne tas, kuris kam nors toks atrodo, o tas, kuris toks jaučiasi. ===Apie meilę=== # [[Meilė]] nesuderinama su [[baimė|baime]]. # [[Meilė]]s priesakų laužymas nebaudžiamas. # [[Meilė]]s žaizdą sugebės išgydyti vien tas, kuris ją padarė. === Apie pyktį === # [[Gobšumas]] ir [[pyktis]] – blogiausi patarėjai. # [[Įstatymas]] [[pyktis|įpykusį]] mato, o įpykęs įstatymo nemato. # Kai supykusiam [[pyktis]] praeina, tada jis pyksta pats ant savęs. # Kas nugali [[pyktis|pyktį]], nugali didžiausią [[priešas|priešą]]. # Niekada nėra taip naudinga delsti kaip [[pyktis|pykstant]]. # [[Pyktis]], kad skaudžiau įžeistų, apsimeta [[gerumas|gerumu]]. # [[Pyktis|Piktas]] žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. # Tas, kuris [[pyktis|piktas]], geras tik sau. ===Apie sąžinę=== # Daugiau galvok apie [[sąžinė|sąžinę]] negu apie [[reputacija|reputaciją]]. # Kartais [[sąžinė]] baudžia net tuomet, kai to nedaro [[įstatymas]]. # Savo [[reputacija]] rūpinasi daugelis, o [[sąžinė|sąžine]] – tik vienas kitas. # [[Sąžinė]]s žaizdos niekuomet galutinai neužgyja. === Kitos === # Abipusis [[palankumas]] yra artimiausia [[giminystė]]. # Apie tai, ko nedera daryti, [[nepadorumas|nepadoru]] ir kalbėti. # Dažnai geriau [[įžeidimas|įžeidimo]] nepastebėti negu už jį keršyti. # [[Draugystė]], kuri pasibaigė, niekuomet iš tikro nebuvo prasidėjusi. # [[Gėda|Gėdos]] jausmo išugdyti negalima, jis yra įgimtas. # Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]]. # Gera netekti tokio [[džiaugsmas|džiaugsmo]], su kuriuo išnyksta ir [[liūdesys]]. # Gerai [[miegas|miega]] tas, kuris nejaučia, kad miega blogai. # Geranorio [[pareiga|pareigos]] jausmas beribis. # Geriau protingai [[tylėjimas|tylėti]], negu kvailai [[kalbėjimas|kalbėti]]. # Geriau visiškai ko nors nežinoti, negu [[žinojimas|žinoti]] blogai. # [[Ginčas|Ginčuose]] [[tiesa]] visuomet pasimeta. # [[Gyvenimas]] ir [[pasitikėjimas]] prarandamas tik vieną kartą. # [[Gobšuolis]] – pats savo [[skurdas|skurdo]] kaltininkas. # [[Godumas|Godulį]] [[turtas]] kursto, o ne malšina. # [[Grožis|Gražus]] veidas yra rekomendacija be žodžių. # Iš svetimo [[skausmas|skausmo]] nedaryk sau [[džiaugsmas|džiaugsmo]]. # Kai jūra rami, bet kas gali laikyti vairą. # Kalbančiojo [[paprotys|papročiai]] geriau įtikina negu [[kalba|kalbos]]. # Kas duoda tuoj pat, duoda dukart. # Kas gina kaltąjį, tas pats užsitraukia [[kaltė|kaltę]]. # Kas nesigėdija savo [[prasižengimas|prasižengimo]], tas dvigubai kaltas. # Kas [[noras|nori]] daugeliui įtikti, tas nori [[nusikaltimas|nusikalsti]]. # Kas praranda [[pasitikėjimas|pasitikėjimą]], daugiau nieko negali prarasti. # Ką gerbiame, tam niekuomet nepataikaujame dėl to, kad [[pagarba]] vertinama, o iš [[meilikavimas|meilikavimo]] pasišaipoma. # Ką [[likimas]] nori pražudyti, iš to atima [[protas|protą]]. # Ką tu kitam padarei, to lauk ir iš jo. # [[Kelias]] į [[šlovė|šlovę]] tiesiamas [[darbas|darbu]]. # Kiekviena [[diena]] yra vakarykštės [[mokinė]]. # Kiekvienas [[gandas]] gali pridaryti bėdos. # Kitiems [[atlaidumas|atleisk]] daug, sau nieko. # Kritišką valandą svarbiausia [[drąsa]]. # Koks ilgas [[gyvenimas]] vargšui, ir trumpas – laimingajam. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. # Lankas lūžta nuo didelės įtampos, o [[dvasia]] – nuo nusilpimo. # Leisk kitam laisvai pasisakyt, jei nori išgirsti [[tiesa|tiesą]]. # Mandagiai atmestas [[prašymas]] – šiokia tokia [[paslauga]]. # [[Žmogus|Mes]] domimės kitais, kai jie domisi mumis. # Mums labiau patinka kas svetima, kitiems – kas mūsų. # Narsus žmogus neištvers [[įžeidimas|įžeidimo]], o kilnus neįžeis. # Nesigręžiokite atgal, kai jau beveik pasiekėte [[tikslas|tikslą]]. # Neturtingajam trūksta daug ko, [[godumas|godžiam]] – visko. # Net ir spygliai malonūs, jei tarp jų matyti rožė. # Neužmiršk tau padarytų [[paslauga|paslaugų]], bet pamiršk savo padarytąsias. # Niekas nežino, ką sugeba, kol nepamėgina. # O, kaip sunku išsaugoti [[garbė|garbę]]. # Paveldėtojo [[ašara|ašaros]] dažnai slepia linksmą [[juokas|juoką]]. # [[Pavyduolis]] kalba ne tai, kas yra, o tai, kas galėtų pakenkti. # [[Pavojus]] ateina greičiau, kai jo nepaisoma. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra savo proto valdovas. [[Kvailys]] yra jo vergas. # Siekti [[perteklius|pertekliaus]] – vadinasi, vaikytis [[nepritekliai|nepriteklių]]. # [[Skurdas]] reikalauja daug, bet [[godumas]] – visko. # Slaptų [[pavojus|pavojų]] reikia saugotis labiausiai. # Sunku sulaukti patogios [[proga|progos]], bet labai lengva ją prarasti. # Svarbu ne tai, kuo tave laiko, o kas tu esi iš tikrųjų. # Svarbu tiksliai suvokti kiekvieno [[žodis|žodžio]] reikšmę. # [[Kalba]] – [[siela|sielos]] veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. # Tai, kas galėjo būti duota, gali būti ir atimta. # Tas, kuris nesigėdija savo prasižengimo, [[kaltė|kaltas]] dvigubai. # Tam, kuris namie nerimastingai stebi vieną plyšį, griūtis negresia. # Tas, kuris žavisi svetimomis [[dorybė]]mis, tikrai pats turi jų daugelį. # [[Teisėjas]] pasmerdamas nekaltąjį, [[nuteisimas|nuteisia]] pats save. # Ten, kur nėra įvairovės, nėra ir [[malonumas|malonumo]]. # Ten, kur [[vienybė]], visada ir [[pergalė]]. # [[Varlė]] ir iš auksinio sosto šoks į pelkę. # [[Veidmainis|Veidmainio]] niekas negali ilgai pakęsti. # Verčiau kai ko visai [[žinojimas|nežinoti]], negu žinoti prastai. # Visi ramiai paklūsta, kai įsako verti [[pagarba|pagarbos]]. {{DEFAULTSORT:Siras, Publijus}} [[Kategorija:Romėnai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:I a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] hvvby78d4fbaecvbo0ncc0hcvp4m3qy 0 3038 77135 72726 2022-07-28T18:30:59Z Kurmis 70 /* Patarlės ir priežodžiai */ wikitext text/x-wiki '''''Viltis''' – vylimasis, tikėjimas, kad įvyks, kas laukiama, gera.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Baimė]] lydi tol, kol prasideda neišvengiamybė. Nuo tada ji nebetenka prasmės. Ir mums lieka tik [[viltis]], kad apsisprendėme teisingai. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Be [[viltis|vilties]] gali sudužti [[širdis]]. – [[Viljamas Kemdenas|V. Kemdenas]]. # Geriau tvirta [[taika]] negu [[pergalė]]s [[viltis]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Gyvenkime [[gerumas|gerumu]] ir [[viltis|viltimi]]. – [[Kardinolas Sladkevičius]]. # Kai visa prarasta, vis dėlto dar lieka [[viltis]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Kas neturi [[viltis|vilčių]], tas niekuomet dėl nieko nenusivils. – [[Seneka]]. # Keliauti su [[viltis|viltimi]] yra lengviau nei atvykti. – [[Seras James Jeans]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kol yra [[gyvenimas]], yra ir [[viltis]]. – [[Ihara Saikaku|I. Saikaku]]. # Mūsų [[tikėjimas|tikėjimo]] ir [[viltis|vilties]] šaltinis – [[tiesa]]. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # [[Nelaimė]] dažnai suteikia [[viltis|viltį]]. – [[Seneka]]. # Net didžiausioje neviltyje [[kova]] yra [[viltis]]. – [[Romainas Rolandas|R. Rolanas]]. # Nežinau didesnio [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] negu paduoti ranką žmogui, kuris visiškai neteko [[viltis|vilties]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Paprastai [[viltis]] – blogas vedlys, nors geras pakeleivis. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Pavojingos ne didelės [[viltis|viltys]], o beviltiškumas. – [[Mikelandželas Buonarotis|Mikelandželas]]. # Praradęs [[viltis|viltį]] nustosi [[baimė|bijoti]]. – [[Seneka]]. # Tik [[viltis]] palaiko, apsaugo, leidžia gyventi. Viltis žmonijos tvirtovė, tvirtovių tvirtovė, vienintelė nesugriaunama, jokiais ginklais nepaimama. Kas pasitraukia iš tos tvirtovės, tam nieko kito nelieka, kaip tik drebėti, drebėti. Ir mirti lėta mirtimi. – [[Juozas Grušas|J. Grušas]]. # [[Viltis]] – geri pusryčiai, bet bloga vakarienė. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Viltis]], jei stipri, prakala akmenį. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Viltis]] – kaip stiklo šukė kojoje. Kol įlindusi – kiekvienas žingsnis skausmingas. – [[Sebastijanas Ficekas|S. Ficekas]]. # [[Viltis]] – naiviausioji [[tikėjimas|tikėjimo]] forma. – [[Gerhardas Uhlenbruck|G. Uhlenbruck]]. # [[Viltis]] – pats vertingiausias ir pats pavojingiausias turtas. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. Vovenargas]]. # [[Viltis]] – tai lankai, kurie neleidžia plyšti [[širdis|širdžiai]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Viltis|Viltys]] panašios į voratinklį: mažos [[kančia|kančios]] jose įstringa, o didelės prasiveržia. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus|Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[Viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kur yra [[gyvenimas]], ten yra ir [[viltis]]. # Su maža įsivaizdavimo [[Sėkla|sėklyte]], tu gali užauginti visą lauką [[Viltis|vilties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Paprastai [[viltis]] – blogas vedlys, nors geras pakeleivis. # [[Viltis|Viltys]] yra [[kvailys|kvailio]] pajamos. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kodėl prarandi [[viltis|viltį]]? Kliūtys nyksta atitinkamai tavo [[veržlumas|veržlumui]] augant. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Gera [[viltis]] yra geriau negu skurdus [[turtas]]. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # Apgaulingos [[viltis|viltys]] maitina [[kančia]]s. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # [[Viltis]] – [[kvailys|kvailių]] motina. # [[Viltis]] miršta paskutinė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Viltis]] – [[kvailys|kvailių]] motina. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Viltis]] — [[kvailys|kvailių]] motina. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|viltis}} [[Kategorija:Psichologija]] tch82aj2m99e3l13qljumqqbbykki8w 0 4700 77143 73210 2022-07-28T22:09:19Z Aatto Sirviö 4502 wikitext text/x-wiki '''''[[w:Tomas Sternsas Eliotas|Thomas Stearns Eliot]]''' (1888-1965) – anglų poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1948).'' [[File:Thomas Stearns Eliot by Lady Ottoline Morrell (1934).jpg|thumb|Thomas Stearns Eliot (1934)]] [[Vaizdas:T S Eliot Simon Fieldhouse.jpg|thumb|Tomas Sternsas Eliotas]] == Sentencijos == # Daug [[skaitymas|skaityti]] verta todėl, kad, tai darant, mus veikia tai vienos galingos asmenybės, tai kitos, kol mes galop išsilaisviname iš dominuojančio jų poveikio. # Galėčiau išmatuoti savo [[gyvenimas|gyvenimą]] [[kava|kavos]] šaukštais. # Kai [[katė]] tave pasirenka, nieko nepadarysi, reikia susitaikyti ir laukti, kol ji apsigalvos. # Kaip literatūros [[skaitytojas|skaitytojai]], mes turėtume žinoti, kas mums patinka. Kaip krikščionys ir literatūros skaitytojai, mes turėtume žinoti, kokie dalykai mums turėtų patikti. Kaip sąžiningi žmonės, mes neturėtume tvirtinti, kad tai, kas mums patinka, ir yra tai, kas turėtų. O kaip sąžiningiems krikščionims, mums nederėtų tvirtinti, kad mums patinka tai, kas turėtų patikti. # [[Nuolankumas]] yra viena iš sunkiausiai pasiekiamų dorybių; niekas nemiršta taip sunkiai kaip noras gerai manyti apie save. # Tik tie, kurie [[rizika|surizikuoja]] nueiti per toli, sužino, kaip toli jie gali nueiti. # Turime nesiliauti ieškoję tol, kol galų gale grįšime ten, nuo kur buvome pradėję, ir pažvelgsime į tą vietą kaip į visai nematytą. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Anglai|Eliotas Tomas Sternsas]] [[Kategorija:Rašytojai|Eliotas Tomas Sternsas]] [[Kategorija:Nobelio premijos laureatai|Eliotas Tomas Sternsas]] [[Kategorija:1888|G Eliotas Tomas Sternsas]] [[Kategorija:1965|M Eliotas Tomas Sternsas]] 5ez6f44913d4scdcgz4ic5ppaf878hi 0 5245 77138 74573 2022-07-28T18:36:00Z Kurmis 70 /* Patarlės ir priežodžiai */ wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Didžiausiais [[vargšas|vargšais]] telaiko pilvui ir geiduliams atsidavusius, nuo neveiklumo suragojusios ir sustingusios sielos mirtinguosius, kad ir kokiais turtais jie spindėtų. – [[Seneka]]. # Jei [[vargšas]] ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna [[Dovana|dovaną]], turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta. – [[Vang Čungas]]. # Nepasotinamas [[Turtas|turtuolis]] yra vargšų [[vargšas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Problema nėra ta, kad negalime pasirūpinti [[Vargšas|vargšais]], bet kad negalime patenkinti [[turtingumas|turtingųjų]] reikalavimų. – [[Žakas Fresko|Ž. Fresko]]. # [[Vargšas|Vargšai]] ir pasiturintys dirba dėl [[Pinigai|pinigų]]. Turtingiesiems patys pinigai uždirba pinigus. – [[Robertas Kijosakis]]. # [[Žmogus]], kuris pavydi visam [[Pasaulis|pasauliui]], visada bus [[vargšas]]. – [[Stendalis]]. # [[Žmogus]], kuris prisiriša prie [[Turtas|turto]], gyvena apimtas turto [[Rūpestis|rūpesčių]], išties yra didelis [[vargšas]]. Jeigu jis savo [[Pinigai|pinigais]] tarnauja kitiems, tuomet jis turtingas, labai turtingas. – [[Motina Teresė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Kai tu esi [[Turtas|turtingas]], tu esi [[Neapykanta|nekenčiamas]]; kai tu esi [[vargšas]], tu esi [[Panieka|niekinamas]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kiekvienas yra varginamas: [[vargšas]] – siekime, [[turtuolis]] – saugojime, [[gėris]] – pažinime. # [[Vargšas]] žmogus ieško mėsos savo skrandžiui, [[Turtuolis|turtingas]] žmogus – vietos skrandyje savo mėsai. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu [[noras|norai]] užgęsta, tai ir [[vargšas]] yra turtingas; jeigu jie užvaldo, tai ir [[didikas]] lygus vergui. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # [[Vargšas|Vargšui]] trūksta daugybės dalykų, [[gobšuolis|gobšuoliui]] – visko. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Jei [[Dievas]] nori suteikti [[vargšas|vargšui]] laimės, tai pirma ką jis padaro – paklaidina jo asilą, o tada padeda vargšui jį surasti. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Praturtėjęs [[vargšas]] neprilygs nuskurdusiam [[turtuolis|turtuoliui]]. [[Kategorija:Finansai]] a3rvj1nempck4hkbzoijqocna13nko6 0 5912 77134 77130 2022-07-28T18:29:27Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==A== # [[Aklumas|Akliesiems]] nederėtų ginčytis dėl [[spalva|spalvų]]. # [[Aklumas|Aklųjų]] pasaulyje vienakis – karalius. # Apgaulingos [[viltis|viltys]] maitina [[kančia]]s. ==G== # Gyvenantis [[praeitis|praeitimi]] mirs iš [[neviltis|nevilties]]. ==I== # [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus abejoja savimi, [[kvailumas|kvailas]] – kitais. ==K== # Kai negaunate to, ko norėjote, įgaunate [[patirtis|patirties]]. # Kas [[juokas|juokiasi]], tas iš savo karsto traukia vinis. # Kas nori [[gyvenimas|gyventi]] ramiai, turi girdėti, matyti ir tylėti. ==L== # [[Liežuvis]] už dantų – geriausias patarimas. ==M== # Manantis, kad [[pinigai]] jam suteiks viską, galiausiai viską darys dėl pinigų. ==N== # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] pasakyti to, už ką atsiskaityti turės tavo [[galva]]. # Nėra tokio pikto [[šuo|šuns]], kuris nevizgintų uodega. # [[Nugalėjimas|Nugali]] tas, kuris ištveria. # Nuo mažų [[vaikas|vaikų]] sopa galvas, nuo didelių – širdis. ==Ž== # [[Žaidimas|Žaidimui]] pasibaigus, karalius ir pėstininkas sukrenta į tą pačią dėžę. [[Kategorija:Patarlės ir priežodžiai]] lbuvwdcdbmdwv73qwgrcz7ginfsqnr8 77137 77134 2022-07-28T18:34:32Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==A== # [[Aklumas|Akliesiems]] nederėtų ginčytis dėl [[spalva|spalvų]]. # [[Aklumas|Aklųjų]] pasaulyje vienakis – karalius. # Apgaulingos [[viltis|viltys]] maitina [[kančia]]s. ==G== # Gyvenantis [[praeitis|praeitimi]] mirs iš [[neviltis|nevilties]]. ==I== # [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus abejoja savimi, [[kvailumas|kvailas]] – kitais. ==K== # Kai negaunate to, ko norėjote, įgaunate [[patirtis|patirties]]. # Kas [[juokas|juokiasi]], tas iš savo karsto traukia vinis. # Kas nori [[gyvenimas|gyventi]] ramiai, turi girdėti, matyti ir tylėti. ==L== # [[Liežuvis]] už dantų – geriausias patarimas. ==M== # Manantis, kad [[pinigai]] jam suteiks viską, galiausiai viską darys dėl pinigų. ==N== # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] pasakyti to, už ką atsiskaityti turės tavo [[galva]]. # Nėra tokio pikto [[šuo|šuns]], kuris nevizgintų uodega. # [[Nugalėjimas|Nugali]] tas, kuris ištveria. # Nuo mažų [[vaikas|vaikų]] sopa galvas, nuo didelių – širdis. ==V== # [[Vargšas|Vargšui]] trūksta daugybės dalykų, [[gobšuolis|gobšuoliui]] – visko. ==Ž== # [[Žaidimas|Žaidimui]] pasibaigus, karalius ir pėstininkas sukrenta į tą pačią dėžę. [[Kategorija:Patarlės ir priežodžiai]] 487ydkqu5p1v4w520dx9o342hcjxp1g 0 8900 77139 2022-07-28T18:39:30Z Kurmis 70 Naujas puslapis: ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # [[Vargšas|Vargšui]] trūksta daugybės dalykų, [[gobšuolis|gobšuoliui]] – visko. [[Kategorija|Žmogus]] wikitext text/x-wiki ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # [[Vargšas|Vargšui]] trūksta daugybės dalykų, [[gobšuolis|gobšuoliui]] – visko. [[Kategorija|Žmogus]] s07u284a9bg1vlgq7sf1lw8jadlbnqs 77140 77139 2022-07-28T18:39:49Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # [[Vargšas|Vargšui]] trūksta daugybės dalykų, [[gobšuolis|gobšuoliui]] – visko. [[Kategorija:Žmogus]] 4g6ssusb0t2m6ma8z52tie0p2njjk5q 77142 77140 2022-07-28T18:42:38Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Gobšuolis]] – pats savo [[skurdas|skurdo]] kaltininkas. – [[Publijus Siras]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # [[Vargšas|Vargšui]] trūksta daugybės dalykų, [[gobšuolis|gobšuoliui]] – visko. [[Kategorija:Žmogus]] 9n8zzaxfzdkmbt3cnqaatv9euqkhgya