Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.39.0-wmf.21 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Gadget Gadget talk Gadget definition Gadget definition talk 0 1557 77105 77051 2022-07-21T15:55:09Z Kurmis 70 /* K */ wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. ==Sentencijos== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas|Aforizmai]] – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos [[protas|proto]] veiklos, bet priešingai, ją skatina. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Aforizmas|Aforizmai]] – tai geležinės vinys, įkaltos į [[protas|protą]] neištraukiamai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Aptemdyto [[protas|proto]] neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. ===B=== # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Būk savo [[noras|noro]] viešpats ir savo [[protas|proto]] tarnas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===D=== # Daugelis nepameta [[protas|proto]] tik todėl, kad jo neturi. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilas Oldžeris|V. R. Oldžeris]]. # Dideli [[protas|protai]] visada veržiasi aukščiau. – [[Kalidasa]]. # Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: [[protas|protą]] ir [[bendruomenė|bendruomenę]]. – [[Seneka]]. # Dirbo geriausi [[protas|protai]], o galvojo – muskulai. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===E=== # Einame iš [[protas|proto]] ne po vieną, bet visa [[visuomenė]]. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – [[Seneka]]. # Esama [[hipotezė|hipotezių]], kur [[protas]] ir [[vaizduotė]] pavaduoja [[idėja|idėją]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===G=== # [[Galimybė]]s renkasi tik pasirengusius [[protas|protus]]. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Godus žmogaus [[protas]] negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Gudrumas]] – nepaprastai ribotų žmonių mąstymo būdas, labai skiriąsis nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės jis panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ===I=== # Iš dviejų [[ginčas|ginčininkų]] kaltesnis tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – [[protas]]. – [[Gabrielis Bono de Mabli|G. de Mabli]]. # Išdrįsk būti protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. ===Į=== # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===Y=== # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===J=== # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Joks [[autoritetas]] neturi būti [[protas|proto]] viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – [[P. Ramusas]]. ===K=== # Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kai du ginčijasi, [[kaltė|kaltesnis]] tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai gamta palieka kam nors [[protas|proto]] spragą, paprastai užtepa ją storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelou|H. V. Longfelou]]. # Kai nėra vietos [[protas|protui]], nėra ir [[gėris|gėrio]]. – [[Seneka]]. # Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]]. # Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. Tas, kas rodys išlavintą [[protas|protą]], nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi [[nuovokumas|nuovokus]] žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kam trūksta tvirtos [[valia|valios]] – trūksta [[protas|proto]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas per vėlai tapo [[protas|protingas]], tas per anksti buvo drąsus. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas [[protas|protu]] negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia [[diena]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o [[protas|proto]] luošis erzina? Todėl, kad šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o proto luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume jam gailestį, o ne neapykantą. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo [[protas|protingesnis]] [[žmogus]], tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa labiau neapkenčiamas, kai praranda savo [[garbė|garbingumo]] reputaciją. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo daugiau pastebi žmonėse [[gėris|gėrio]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo jis [[kuklumas|kuklesnis]]. – [[Ciceronas]]. # Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo [[protas|protus]] ir [[autoritetas|autoritetą]], atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===L=== # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===M=== # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===N=== # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Negalima laikyti [[protas|protingu]] žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti idėjai. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nori gauti [[protas|protingą]] [[atsakymas|atsakymą]], [[klausimas|klausk]] protingai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. ===O=== # [[Orumas]] atsiranda [[protas|proto]] dėka. – [[Anaksagoras]]. ===P=== # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # Pomėgis [[kolekcionavimas|kolekcionuoti]] – pirmoji [[protas|proto]] sutrikimo pakopa. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis [[išmintis|išmintingai]] gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Protas]] ir [[sąžinė]] negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas]] yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – [[Buda]]. # [[Protas]], kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – [[Seneka]]. # [[Protas]] lavina [[jausmai|jausmus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas]] – tai duona, kuri pasotina, [[juokas|juokai]] – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Prote]], kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Protingai]] kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingasis]] sugebės daug ko pasimokyti iš [[priešas|priešo]]. – [[Aristofanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. ===R=== # Reikia pripažinti, kad ir tarp [[inteligentas|inteligentų]] pasitaiko [[protas|protingų]] kaip reta žmonių. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Reikia suprasti, kad [[protas]] – mūsų šviesulys. Nėra nieko stebuklingesnio už žmogaus [[smegenys|smegenis]], nėra nieko nuostabesnio už [[mąstymas|mąstymo]] procesą, nieko brangesnio už [[mokslas|mokslinių]] tyrimų rezultatus. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Ryžtas]] ir [[valia]] dažnai silpnam [[protas|protui]] suteikia pranašumą prieš stipresnį. – [[Viljamas Vertas|V. Vertas]]. ===S=== # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Svarbiau yra apgalvotai veikti negu [[protas|protingai]] [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Sveikas praktinių tikslų siekiantis [[protas]] – tobuliausias protas pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===T=== # Tad [[Žmogus|žmogaus]] [[Protas|protui]] reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie neturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Taigi išlavinto [[protas|proto]] paskirtis – nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno [[įvykis|įvykio]] ar [[veiksmas|veiksmo]] potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė. – [[Dalai Lama XIV]]. # Taigi jei turi [[protas|protą]], mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: [[išsilavinimas]] – proto veidas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Tikėjimas]] užlieja [[protas|protą]] kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – [[Etjenas Žilsonas|E. Žilsonas]]. # Tobulo [[protas|proto]] nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien. – [[Seneka]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Tvirtas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. – [[Vovenargas]]. # [[Tvirtumas]] yra [[protas|proto]] narsa; jis reiškia šviesų [[ryžtas|ryžtą]]. [[Užsispyrimas]], priešingai, reiškia [[nuovoka|nuovokos]] praradimą. – [[Volteras]]. ===V=== # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Visi skundžiasi savo [[atmintis|atmintimi]], bet niekas nesiskundžia savo [[protas|protu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas [[protas]] žmogaus kūne. – [[Pitakas]]. ===Ž=== # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus [[protas]] taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kaip [[žaizda]] sukelia uždegimą pirštui, taip [[mintis]] sukelia uždegimą [[protas|protui]]. # Kaip [[žaizda]] uždega pirštą, taip [[mintis]] uždega [[protas|protą]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alus]] vidun – [[protas]] laukan. # [[Dalykas|Dalykų]] grožybė glūdi tuose [[protas|protuose]], kurie juos stebi ir apmąsto. # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. # Kai [[vynas]] vidun – [[protas]] laukan. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Kas turi daug [[protas|proto]], tam reikia dar daugiau proto jam valdyti. # Mano [[protas]] man yra karalystė. # Niekada nesileisk kieno nors įtikinėjamas, kas sustabdytų tavo sveiką [[Protas|protą]]. # [[Protas]] yra geriau negu raumenys. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Maža nauda iš akių, jei [[protas]] aklas. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Jėga]] nugali bet kokią kliūtį: [[protas]] nugali jėgą. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailys|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailystė]]s kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Daugelis skundžiasi savo [[išvaizda]], bet niekas – [[protas|protu]]. # Pažinęs save – [[protas|protingas]], nugalėjęs save – [[stiprumas|stiprus]]. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet, tik.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Protas]], kuris [[Saikingumas|tenkinasi]], turi nuolatinę šventę. # [[Protas]], suvokiantis savo [[Kaltė|kaltę]], yra pats sau kaltintojas. # Sergantis [[protas]] negali iškentėti jokio šiurkštumo. # Sveikas [[protas]] duoda daugiau naudos negu stiprumas. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # Visi dalykai, ką suvokė [[protas]], tuščiai pro šalį nepraeina. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Saulė užteka – pagyvėja [[gamta]], knygą perskaitai – praskaidrėja [[protas]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # [[Kvailys|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. # Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal [[protas|protą]]. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. # Savo [[išvaizda]] skundžiasi daugelis, o [[protas|protu]] — niekas. # Visi skundžiasi [[pinigai|pinigų]] trūkumu, tačiau [[protas|proto]] trūkumu – nesiskundžia niekas. # Žmogaus [[protas]] – tas pats, kas paukščiui sparnai. ==Merfio dėsniai== # Bendras [[protas|proto]] kiekis žemėje – nekintantis dydis, o žmonių vis daugėja. == Taip pat skaitykite == *[[Išmintis]] *[[Kvailumas]] *[[Gudrumas]] *[[Apsukrumas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Psichologija]] 9y3etvw839z36kwywz77pgrwx0l9nh7 0 1592 77097 77028 2022-07-21T15:17:21Z Kurmis 70 /* G */ wikitext text/x-wiki '''''Gyvenimas''' – buvimas, egzistavimas, būvis, buitis, gyvybė.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Akimirką, kai imi daryti tai, ką nori, prasideda visai kitoks [[gyvenimas]]. – [[Bakminsteris Fuleris|B. Fuleris]]. # [[Alkoholis]] – tai anestezija, leidžianti ištverti operaciją vardu [[gyvenimas]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Ar ne per vėlu pradėti [[gyvenimas|gyventi]] tuomet, kai reikia jį baigti? – [[Seneka]]. # Ar tau kartais nekyla mintis, kad viską, ką pasiimi išeidamas į [[gyvenimas|gyvenimą]] pasiimi tam, kad iššvaistytum? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ar tu myli [[gyvenimas|gyvenimą]]? Tad negaišk laiko, nes [[laikas]] – gyvenimo metmenys. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi [[laimė|laimingas]] žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo [[gyvenimas]] taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] blogai, jei nerašysiu ir aš [[rašymas|rašysiu]] blogai, jei nesimėgausiu gyvenimu. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] galvodamas, jog esu gimęs dėl kitų ir už tai dėkosiu [[gamta]]i. – [[Seneka]]. # Aš manau, kad visi turi pamilti [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Aš tikiu, kad paprastas ir kuklus [[gyvenimas]] yra naudingas visiems ir kūniškai, ir protiškai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # [[Bailys|Bailiui]] [[gyvenimas]] – vienintelis [[gėris]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Blogai [[gyvenimas|gyvena]] tas, kas nemoka gerai [[mirtis|numirti]]. – [[Seneka]]. # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. – [[Sokratas]]. # Būtent toks ir yra [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]]: gyventi taip, kad ir po mirties liktum gyvas. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]]. ===D=== # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į [[gyvenimas|gyvenimo]] [[proza|prozą]]. Bankrutuoti dėl [[poezija|poezijos]] – garbinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dauguma žmonių savo pirmąją [[gyvenimas|gyvenimo]] pusę nugyvena taip, kad sugadintų antrąją. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Daugumos žmonių [[gyvenimas]] yra tyli [[neviltis]]. Tai, kas vadinama susitaikymu, iš tikrųjų tėra chroniška neviltis. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] dalis praeina mums darant [[klaida]]s, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausia [[laimė]] [[gyvenimas|gyvenime]] – žinoti, kad esi mylimas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausią reikšmę [[gyvenimas|gyvenime]] turi tai, ką padarote dėl kitų. – [[Zigas Ziglaras|Z. Ziglaras]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Dykaduoniškas [[gyvenimas]] – tai priešlaikinė [[senatvė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Draugas|Draugai]] – geriausias [[gyvenimas|gyvenimo]] papuošalas. – [[Ciceronas]]. # Du kartus [[gyvenimas|negyvename]], bet yra daug žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka. – [[Frydrichas Riukertas|F. Riukertas]]. # Duoti – tai gyventi patį kilniausią [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Džonas Maksvelas|Dž. Maksvelas]]. # [[Džiaugsmas]] yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra [[gyvenimas]]. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Džiaugtis [[gyvenimas|gyvenimu]] – tai mokytis gauti už savo [[pinigas|pinigus]] ką nors vertinga ir suvokti tai. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. ===E=== # Elkimės taip, kad mūsų [[gyvenimas]], kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # Esame pakviesti į [[gyvenimas|Gyvenimo]] puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis [[laikas]] ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===G=== # Gaila, jog [[gyvenimas|negyvename]] taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo [[klaida|klaidų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Galėčiau išmatuoti savo [[gyvenimas|gyvenimą]] [[kava|kavos]] šaukštais. – [[Tomas Sternsas Eliotas|T. S. Eliotas]]. # Galiausiai svarbūs ne [[gyvenimas|gyvenimo]] [[metai]], o gyvenimas tais metais. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Galimybė įgyvendinti [[svajonė|svajonę]] – štai kas [[gyvenimas|gyvenimą]] daro įdomų. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Geresniam [[gyvenimas|gyvenimui]] nereikia efektyvumo, produktyvumo, reitingų ir rodiklių, nei ryškių šviesų – geresniam gyvenimui reikia lietaus ir šešėlių, mažų kasdieninių krizių, pasimetimo visiško (kartais), nejaukių pauzių, po kuriu norisi juoktis, kartais reikia ką nors pamesti ir ką nors atrasti (daiktą, bet galima ir žmogų... ar kokį idealą... ).. reikia neskubėjimo, atsipalaidavimo, privatumo... – [[Rasa Baločkaitė|R. Baločkaitė]]. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] apima labai aiškų tarpusavio koreliacijos suvokimą. Žmogus gali tai neigti tik labai niūriu, nihilistiniu būdu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas|Gyveni]] tik kartą. Gali būti ir linksmas. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Gyvenimas]] apskritai niekuomet nežiūri į [[mirtis|mirtį]] rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] be [[mokslas|mokslo]] – [[mirtis]]. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] be [[tikslas|tikslo]] yra klaidžiojimas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] būna prasmingas arba beprasmis. Aš puoselėju savo nerimastingą viltį, kad prasmė nugalės ir įsiviešpataus. – [[Karlas Gustavas Jungas|K. G. Jungas]]. # [[Gyvenimas]] – daina, dainuok ją iki galo! – [[Motina Teresė]]. # [[Gyvenimas]] – daugybė mylimų žmonių, kurių netekome. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Gyvenimas]] – dovana, gyvenimas – laimė. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Gyvenimas]] geriausiai matomas, kai žiūri pro vienintelį langą. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # [[Gyvenimas]] gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, jeigu jis tikravertis... Matuokime jį poelgiais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, kai jis pilnatviškas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas vienu atveju: jei jo pakanka. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] išmintingiesiems yra svajonė, kvailiams — žaidimas, turtingiems — komedija, vargšams — tragedija. – [[Šolom Aleichemas|Š. Aleichemas]]. # [[Gyvenimas]] yra dievo sapnuojamas [[sapnas]]. – [[Luisas Borchesas|L. Borchesas]]. # [[Gyvenimas]] yra kai kas daugiau negu sentimentalūs palyginimai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] yra komedija tiems, kurie galvoja, ir tragedija tiems, kurie jaučia. – [[Martis Larnis|M. Larnis]]. # [[Gyvenimas]] yra medaus ir tulžies derinys. – [[Apulėjus]]. # [[Gyvenimas]] yra ne kas kita, kaip gladiatorių mokykla: su tais pačiais ir kartu geriama, ir kaunamasi. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas nutinka, kai neįvyksta visi „o kas, jei“, kai tave aplenkia visa tai, apie ką svajoji, viliesi ar baiminiesi. – [[Džudi Pikolt|Dž. Pikolt]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmęs kitais darbais. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Gyvenimas]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris atsiranda. [[Mirtis]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris išnyksta. – [[Budizmas ZEN]]. # [[Gyvenimas]] jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti [[satyra|satyros]] šedevrą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Gyvenimas]] – keistas mišinys. Būtina jį pažinti tokį, koks jis yra, pirmiausia mėginant jį suprasti, o paskui tobulinti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] keliaujant – tai tikra svajonė. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] – kova. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]] – menas visur surasti grožį ir džiaugsmą. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas]] – ne tai, kas buvo išgyventa, o tai, ką tu atsimeni ir tai, kaip tu apie tai pasakoji. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # [[Gyvenimas]] ne toks ilgas, kad liūdėtume. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] nenumatė padaryti iš mūsų [[tobulybė]]s. Tobulybių vieta muziejuje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] nėra nei [[gėris]], nei [[blogis]], o tik gėrio ir blogio buveinė. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]], nukreiptas į asmenišką [[troškimas|troškimų]] tenkinimą, anksčiau ar vėliau atves prie kartaus [[nusivylimas|nusivylimo]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas]] pailgėja tiek, kiek sutaupai [[laikas|laiko]]. – [[Frenkas Kolijeras|F. Kolijeras]]. # [[Gyvenimas]] – paslaptis. Jo idealas – meilė. Jo išgryninimas – auka. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas]] pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. – [[Mišelis de Montenis|M.de Montenis]]. # [[Gyvenimas]] per trumpas, kad jį galima būtų eikvoti niekams. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. # [[Gyvenimas]] pernelyg didelis, kad galėtų praeiti anksčiau nei mes liaunamės kvėpavę. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris dalis: kada tu tiki Kalėdų Seneliu, kada tu netiki Kalėdų Seneliu ir kada tu pats esi Kalėdų Senelis. – [[Vendelis Filipsas|V. Filipsas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris laiko vienetus: kas buvo, kas yra ir kas bus. Tai, ką dabar veikiame, yra trumpa, ką veiksime – netikra, ką nuveikėme – užtikrinta. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – šokoladinių saldainių rinkinys. Būna tokios šokoladinių saldainių rinkinių dėžutės, vienus saldainius iš jų tu mėgsti, kitų – ne. Taigi suvalgai tuos, kuriuos mėgsti, ir galiausiai lieka tik tie, kurių tau nesinori. Kai tik mane ištinka kas nors skausminga, visada apie tai pagalvoju. Nagi, tereikia suvalgyti tuos neskaniuosius saldainius, ir vėl viskas bus gerai. Gyvenimas – šokoladinių saldainių rinkinys. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # [[Gyvenimas]] – tai kaip graži kelionė – / Išsirengi, keliauji ir grįžti atgal. – [[Jonas Aistis|J. Aistis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. – [[Gi de Mopasanas]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas daugiau nei didinti jo tempą. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] – tai ne problema, kurią reikia išspręsti, o realybė, kurią reikia patirti. – [[Siorenas Kierkegoras|S. Kierkegoras]]. # [[Gyvenimas]] – tai solo smuiku klausant publikai, tiktai mokytis groti tenka koncerto metu. – [[Samjuelis Batleris|S. Batleris]]. # [[Gyvenimas]] – tai šventė, į kurią mes visi pakviesti. – [[Nikolajus Pogodinas|N. Pogodinas]]. # [[Gyvenimas]] – tai visokių kombinacijų kaitaliojimasis; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur liktume patogioje padėtyje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Gyvenimas]] teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga [[išminčius|išminčiams]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] teka mumyse lyg rami upė, ir tai – stebuklas, tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena [[diena]] yra nauja dovana, baltas neprirašytas lapas. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # [[Gyvenimas]] tėra ne kas kita, kaip užkratas, plintantis lytiniu būdu ir ankščiau ar vėliau pasibaigiantis mirtimi. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Gyvenimas]] toks trumpas, o [[mokslas|mokslo]] kelias toks ilgas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet panuobodžiauti visada suspėji. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[šlovė]] gali būti amžina. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas – [[menas]] amžinas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, meno kelias ilgas; gera proga trumpalaikė; patyrimas apgaulingas; išmanymas sunkus. Todėl ne tik [[gydytojas]] turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir [[ligonis]], ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] užkrečiamas – kaip ir liga. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas]] visada rimtas, bet visada gyventi rimtai – negalima. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gali nugyventi dvejopai: taip, tarsi nieko nėra stebuklingo, arba taip, tarsi viskas yra stebuklinga. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdyti įmanoma tik jį paniekinus. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdo [[likimas]], ne [[išmintis]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra tik dvi [[tragedija|tragedijos]]: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra – tai gauti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] kai kam būna kaip pas dantų gydytoją – vis tikiesi, jog svarbiausias momentas dar tik bus, o jis jau praėjo. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra kursų pradedantiesiems: kiekvienas iš karto gauna sunkiausius uždavinius. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra [[teorija|teorijos]], yra tik kitų bloga [[patirtis]]. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] už viską svarbiau yra pats gyvenimas, todėl reikia išmokti juo džiaugtis. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] esmės ir jo reiškinių supratimas gali apsaugoti [[būtis|būtį]] nuo išnykimo ir suteikti naujo [[gyvybė]]s džiaugsmo. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] [[išmintis]] visada gilesnė ir platesnė už žmonių išmintį. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] tyrumas yra aukščiausias ir tyriausias menas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Gyvenimo [[tikslas]] yra tikslingas [[gyvenimas]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimui]] reikia judesių. – [[Aristotelis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenk]] taip, lyg mirtum rytoj, [[mokymasis|mokykis]] taip, lyg gyventum amžinai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] be [[nauda|naudos]] – prieš laiką [[mirtis|mirti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] reikia mokytis visą gyvenimą ir visą gyvenimą reikia mokytis [[mirtis|mirti]]. – [[Seneka]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šia akimirka. [[Praeitis]] negali būti pakeista, o [[ateitis]] negali būti kontroliuojama, todėl reikia gyventi dabar. Per daug negalvojantis apie ateitį žmogus yra laimingesnis, gali labiau džiaugtis kiekviena nauja diena. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai iš lėto [[gimimas|gimti]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Gyvuliškas [[gyvenimas]] baigiasi skerdykla. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # Greit iššvaistantys [[jėga]]s žmonės, tai [[gyvenimas|gyvenimo]] trumpų distancijų bėgikai. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===I,Į=== # Idealai, kurie apšvietė mano kelią ir laikas nuo laiko man suteikė drąsos, kad sutikčiau [[gyvenimas|gyvenimą]] linksmai, buvo Geranoriškumas, Grožis ir Tiesa. Be giminystės jausmo su žmogiškomis būtybėmis, be užimtumo objektyviu pasauliu, be amžinos nepasiekiamybės mokslo ir meno srityse, gyvenimas man būtų atrodęs tuščias. Nuvalkioti žmonių dėmesio objektai – turtai, išorinė sėkmė, prabanga, – man visuomet atrodė niekingi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Individo [[gyvenimas]] turi [[prasmė|prasmę]] iki tol kol jis padeda paversti kiekvieno kito gyvo sutvėrimo gyvenimą didingesniu ir gražesniu. Gyvenimas yra šventas, tai yra aukščiausia vertybė, prieš kurią visos kitos vertybės atrodo antraeilėmis. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Istorija]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] mokytoja. − [[Ciceronas]]. # Iš būtinų dalykų pirmą vietą užima tie, be kurių negalima [[gyvenimas|gyventi]], antrą – be kurių privalome gyventi, trečią – be kurių nenorime. – [[Seneka]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] [[karas|karo]] [[mokykla|mokyklos]]. – Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] reikia išeiti kaip iš puotos, neištroškusiam ir neapgirtusiam. – [[Diogenas]]. # Iš tikrųjų [[gyvenimas|gyvenime]] nėra mažų ar didelių dalykų. Visa yra vienodai reikšminga, visa lygiai didu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Iš tikrųjų svarbius momentus savo [[gyvenimas|gyvenime]] visada pastebi pernelyg vėlai. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Išdidumas]] padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad [[gyvenimas]] tėra akimirka... – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išorinį [[padorumas|padorumą]] visada sąlygoja vidinis [[gyvenimas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===Y=== # Yra dvi svarbiausios dienos žmogaus [[gyvenimas|gyvenime]]. [[Diena]], kada gimei, ir diena, kada supratai kodėl. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Yra tik du būdai, kaip [[gyvenimas|gyventi]]. Vienas – galvoti, jog [[stebuklas|stebuklų]] nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===J=== # Jaučiu, kad [[gyvenimas]] dalijamas į siaubingą ir apgailėtiną. – [[Vudis Alenas|V. Alenas]]. # [[Jaunystė]]s požiūriu [[gyvenimas]] yra begalinė [[ateitis]]; [[senatvė]]s – labai trumpa [[praeitis]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Jei [[gyvenimas]] apskritai turi [[prasmė|prasmę]], tai prasmę privalo turėti ir [[kančia]]. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir [[mirtis]]. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Jei [[gyvenimas]] būtų ištisa [[laimė]], niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų [[pragaras|pragaru]] žemėje. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Jei [[gyvenimas]] – scena, tai [[žmona]] despotiška režisierė. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei iš [[gyvenimas|gyvenimo]] išbrauktum visas [[klaida]]s, gali likti tik parašas. – [[Konfucijus]]. # Jei mes [[gyvenimas|gyvename]] širdyse tų, kurie lieka po mūsų, vadinasi, mes [[mirtis|nemirštame]]. – [[Tomas Kambelas|T. Kambelas]]. # Jei nebūtų [[mirtis|mirties]], [[gyvenimas]] mums neatrodytų toks gražus. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori gyventi laimingą [[gyvenimas|gyvenimą]] – susiek jį su [[tikslas|tikslu]] o ne su kitais žmonėmis ar daiktais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Jei nori [[gyvenimas|gyventi]] sau, gyvenk kitiems. – [[Seneka]]. # Jei nustojote ką nors daryti vien iš [[malonumas|malonumo]], manykite, kad [[gyvenimas]] baigėsi. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Jei suprasite, kad [[gyvenimas|gyvenime]] viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite [[mirtis|mirties]], nebus nieko, ko negalite pasiekti. – [[Lao Dzė]]. # Jei tau paklūsta šį [[akimirka]] – paklūsta ir visas [[gyvenimas]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Jei [[teorija]] neina prie gyvenimo, [[gyvenimas]] eina prie teorijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Jeigu reikalausi iš [[gyvenimas|gyvenimo]] daugiau, negu jis gali duoti esamomis aplinkybėmis, neišvengiamai pralaimėsi. – [[Ričardas Oldingtonas|R. Oldingtonas]]. # Jis neilgai [[gyvenimas|gyveno]], bet ilgai prabuvo. – [[Seneka]]. # Juk nėra žmogaus, kuriam [[gyvenimas|gyvenimo]] loterijoje tektų vien [[laimėjimas|laimėjimai]]. – [[Boleslovas Prusas|B. Prusas]]. # Juo mažiau žmogus [[žinojimas|žinai]], juo paprasčiau [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===K=== # Kad aš myliu [[gyvenimas|gyvenimą]] – neneigiu, kad turėsiu jį palikti – nenuneigiama. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kad galėtum žvelgti [[gyvenimas|gyvenimui]] tiesiai į akis, verta gyventi palėpėje, tiesa? – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # Kad gautum tai, ko nori iš [[gyvenimas|gyvenimo]], visų pirma būtinai turi apsispręsti – ko tu nori. – [[Ben Stein]]. # Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo [[gyvenimas]], sutik jį drąsiai ir gyvenk; nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Kad visas [[gyvenimas]] būtų toks, tartum bičių avilys, pilnas lengviausio pasaulyje spindulių medaus – šviesos be šešėlių, laimės be apgailestavimo, degimo be pelenų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kai atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kai [[gyvenimas|gyvenime]] viskas kontroliuojama, dažniausiai nebelieka ką kontroliuoti, – nebelieka pačios [[gyvybė]]s. – [[Klarisa Pinkola Estes|K. P. Estes]]. # Kai [[gyvenimas|gyventi]] gera, nėra reikalo ginčytis dėl [[gyvenimo prasmė]]s. – [[Rėjus Bredberis|R. Bredberis]]. # Kai kurie nustoja [[gyvenimas|gyventi]] taip ir nepradėję. – [[Seneka]]. # Kai nereiški [[gyvenimas|gyvenimui]] jokių pretenzijų, tai viskas, ką tik gauni, yra [[dovana]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kaip dažnai [[gyvenimas|gyvenime]] klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Kaip ilgai [[gyvenimas|gyvensiu]] nuo manęs nepriklauso, bet nuo manęs priklauso, ar tikrai gyvensiu, kol gyvenu. – [[Seneka]]. # Kam gi mes gyvename, jei ne tam, kad vienas kitam palengvintume [[gyvenimas|gyvenimą]]? – [[Džordžas Eliotas|Dž. Eliotas]]. # Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus [[gyvenimas|gyvenimo]], niekuomet juo nesidžiaugs. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras valios ir jėgų jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Kas turi kam [[gyvenimas|gyventi]], ištvers bet kokį kaip. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kažko vertas tik toks [[gyvenimas]], kuris nugyventas dėl kitų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Ką rinktis: gerą [[gyvenimas|gyvenimą]] ar gerą [[vardas|vardą]]? – [[Seneka]]. # Kiek daug žmonių gyvena kasdienių [[įprotis|įpročių]] spąstuose – pusiau sustingę, pusiau išsigandę, pusiau abejingi. Jei norime vertingesnio [[gyvenimas|gyvenimo]], privalome nuolat rinktis, kaip gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kiek žmoguje [[gerumas|gerumo]], tiek jame ir [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kiekviena [[diena]] – vis naujas [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Kiekvienas gali sustabdyti žmogaus [[gyvenimas|gyvenimą]], bet niekas negali sustabdyti [[mirtis|mirties]], visos pasaulio durys jai praviros. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[gyvenimas]] – tai [[pastanga|pastangos]] ir [[kova]] už teisę būti pačiu savimi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. Ortega I Gasetas]]. # Kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisiaus, [[laimė]]s obelį turi pats pasodinti. – [[Žanis Gryva|Ž. Gryva]]. # Kiekvieno žmogaus [[gyvenimas]] – tai dienoraštis, kuriame ketinama įrašyti vieną istoriją, o įrašoma kita. – [[Džeimsas Metjus Beris|Dž. M. Beris]]. # Kol atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kol galite, [[gyvenimas|gyvenkite]] linksmai. – [[Seneka]]. # Kol yra [[gyvenimas]], yra ir [[viltis]]. – [[Ihara Saikaku|I. Saikaku]]. # Kuo beprasmiškesnis [[gyvenimas]], tuo sunkiau pakeliama [[mirtis]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Kupina šilumos ir ištikimybės [[mirtis]] yra geriau negu šaltas, neištikimas [[gyvenimas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. ===L=== # [[Laikas]] [[gyvenimas|gyventi]], laikas [[santuoka|vesti]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Laimė]] – ne bet koks [[gyvenimas]], o tik gražus. – [[Seneka]]. # [[Laisvė]] – tai būti tikruoju savo [[gyvenimas|gyvenimo]] šeimininku. – [[Aristotelis]]. ===M=== # Mano [[gyvenimas]] yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų [[gyvenimas|gyventi]] kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Mažiausiai [[mirtis|mirties]] bijo tie [[žmogus|žmonės]], kurių [[gyvenimas]] turi didžiausią [[vertė|vertę]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Mąstymas|Mąstantis]] žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Melancholikas]] pasidarai, kai imi galvoti apie [[gyvenimas|gyvenimą]]; [[cinikas]] – kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] šiame pasaulyje tol, kol jį mylime. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. – [[Sokratas]]. # Mes negalime išplėšti puslapio iš savo [[gyvenimas|gyvenimo]], bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį. – [[Žorž Sand]]. # Mes randame [[gyvenimas|gyvenime]] tai, ką patys jam suteikiame. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mes viską gavom, kas mums priklausė. [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gavom – didžiausią vertybę. Gal ką ir paliksim, kai iškeliausim, – kitiems vartoti, ne tik ardyti. – [[Algimantas Baltakis|A. Baltakis]]. # Mes visuomet ruošiamės [[gyvenimas|gyventi]], bet niekada iš tiesų negyvename. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mėgstu [[gyvenimas|gyvenimą]]. Čia yra ką veikti. – [[Roni Šeiksas|R. Šeiksas]]. # Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Minimališkai [[gyvenimas|gyvendamas]], pasieksi minimalius rezultatus. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Mirtis|Mirk]] ir vėl atgyk naujam [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Mirtis|Mirti]] paprasčiau negu [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Mirtis|Mirti]] – tai niekis, baisu [[gyvenimas|negyventi]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # Mokantiems pasinaudoti [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Seneka]]. # Mokėkime [[gyvenimas|gyventi]] nors dūžtančiose formose... – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mokėti [[senatvė|senti]] – [[išmintis|išminties]] viršūnė ir viena iš sudėtingiausių [[gyvenimas|gyvenimo]] didžiojo meno briaunų. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Mokymasis|Mokykis]] iš vakar, [[gyvenimas|gyvenk]] šiandien, [[tikėjimas|tikėkis]] rytojaus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Mokytam ir išsilavinusiam žmogui [[gyvenimas|gyventi]] – lygu [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mūsų [[gyvenimas]] pasaulyje yra tas pats, kas [[daina|dainos]] klausimas: mums gera ir smagu, kai dainuoja, ir mes privalome dainos laukti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Mūsų [[noras|norai]] nuspalvina vaivorykštės spalvom [[gyvenimas|gyvenimo]] miglą. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[veidas|veidai]] – kaip enciklopedijos, tereikia įskaityti. Ten parašyta viskas. Ten matosi mūsų [[gyvenimas|gyvenimai]]. Išraižytos visos kada nors nutikusios tragedijos ir džiaugsmai. – [[Stefan Casta|S. Casta]]. ===N=== # [[Naktis|Naktį]] esi toks, koks iš tikrųjų turėtum būti, o ne toks, kokį padarė [[gyvenimas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne [[mokykla]]i, bet [[gyvenimas|gyvenimui]] mokomės. – [[Seneka]]. # Ne visuomet darai kas reikia. Net jei ir žinai tai. Tame kartais glūdi [[gyvenimas|gyvenimo]] žavesys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne žmogus turi klausinėti gyvenimą, bet – nors tai ir paradoksalu – pats [[gyvenimas]] kelia jam klausimus ir reikalauja atsakyti. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Neapkęsti [[gyvenimas|gyvenimo]] galima tik dėl [[apatija|apatijos]] ir [[tingumas|tingumo]]. – [[Seneka]]. # Nebandykite [[gyvenimas|gyventi]] amžinai, jums nieko neišeis. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # Nebijokite to, kad Jūsų [[gyvenimas]] baigsis, verčiau baiminkitės, kad jis taip ir neprasidės. – [[Džonas Henris Niumanas|Dž. H. Niumanas]]. # [[Nedorėlis|Nedorėliai]] pasidarome todėl, kad niekas neatsigręžia atgal ir neapžvelgia praleisto [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Seneka]]. # Negalima pasitenkinti [[gyvenimas|gyvenimu]] negyvenant išmintingai, dorovingai ir teisingai. – [[Epikūras]]. # [[Nelaimė]]s mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Nemoku padoriai groti nei pianinu, nei [[gyvenimas|gyvenimo]] klavišais. Niekada to nemokėjau, visuomet per daug skubėjau, visuomet per daug nekantravau, visuomet kas nors sukliudydavo, visuomet melodija nutrūkdavo. Bet kas iš tikrųjų moka groti? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. – [[Sokratas]]. # Nerasi norinčio išdalinti savo [[pinigai|pinigus]], o [[gyvenimas|gyvenimą]] kiekvienas išskirsto daugybei kitų. – [[Seneka]]. # Nesielk taip, lyg [[gyvenimas]] truktų tūkstančius metų. – [[Markas Aurelijus]]. # Nesiilsėk! [[Gyvenimas]] šuoliuoja tolyn; eik ir išdrįsk kol dar esi gyvas. Po savęs palik tai, kas galinga ir didinga, kas įveiktų laiką. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nesureikšminkite [[gyvenimas|gyvenimo]]. Jūs niekada nepaspruksite iš jo gyvas. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # Netekti [[gyvybė]]s – menkas dalykas <...> bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]] – štai kas napakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Nesvarbu, kokį [[kelias|kelią]] pasirinkai, jis bus nuotykis, jeigu šlovinsi [[gyvenimas|gyvenimą]] ir pakilsi virš paprasčiausio saugumo ir vidutiniškumo. – [[Deivydas Sarnofas|D. Sarnofas]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. – [[Sokratas]]. # Nėra [[kraštas|krašto]], kur žmogus negalėtų [[gyvenimas|gyventi]]; nėra krašto, kur jis negalėtų pakelti akių į dangų. Kur mes bebūtume, atstumas tarp to, kas dieviška, ir to, kas žmogiška, yra tas pats. – [[Seneka]]. # Nėra nieko koktesnio už [[senis|senį]], kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo [[gyvenimas|gyvenimo]] naudos įrodymų. – [[Seneka]]. # Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek [[blogis|blogo]], kaip tie, kurie [[gyvenimas|gyvena]] kitaip, negu moko gyventi. – [[Seneka]]. # Niekas neneigia: [[tiesa]] [[gyvenimas|gyvenime]] nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # Norint išmintingai nugyventi [[gyvenimas|gyvenimą]], reikia nemažai žinoti. Pradžiai prisimink dvi svarbias taisykles: verčiau badauti, nei valgyti kas papuolė, ir verčiau būti vienam, nei su kuo papuolė. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Nuolat klaidžiojantis [[gyvenimas|gyvenimo]] kryžkelėse ir takuose jokių išliekamų pėdsakų nepalieka. – [[Seneka]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # O, kaip [[likimas]] palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai [[gyvenimas]] tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===P=== # Paimkite [[gyvenimas|gyvenimą]] į savo rankas, ir kas atsitiks? Siaubingas dalykas: nėra ką kaltinti. – [[Erika Jong|E. Jong]]. # Palaikyti geru žodžiu [[nelaimė]]n įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria [[katastrofa|katastrofą]] nuo sklandžios ir saugios [[gyvenimas|gyvenimo]] kelionės. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Pasaulis]] lyg teatras, o [[gyvenimas|gyvenimai]] dažniausiai tėra nuspėjamos pjesės, nes visad vystosi pagal tuos pačius dramatinius principus, o žmonių [[būdas]] ir [[temperamentas]] dažniausiai, kaip bepasuksi, būna lyg paimti iš itališkos komedijos <...> – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Pasivogtas [[gyvenimas]] – negarbingas, pasivogta [[mirtis]] – graži. – [[Seneka]]. # [[Patirtis]] – tai amžina [[gyvenimas|gyvenimo]] [[mokykla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne [[mirtis]], o [[gyvenimas]]. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Pinigai]] brangūs, žmogaus [[gyvenimas]] dar brangesnis, gi [[laikas]] – už viską brangiausias. – [[Aleksandras Suvorovas|A. Suvorovas]]. # Pirmiausia [[gyvenimas|gyventi]], paskui [[filosofija|filosofuoti]]. – [[Seneka]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===R=== # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia, nugyventi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]] ir [[senatvė|pasenti]], kad suprastum, koks jis trumpas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Reikia [[valgymas|valgyti]] tam, kad [[gyvenimas|gyventum]], bet ne gyventi tam, kad valgytum. – [[Ciceronas]]. ===S=== # Sako, sunkiausia [[gyvenimas|nugyventi]] pirmus 70 metų. O toliau viskas bus gerai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Scena|Scenoje]] žmogus turi būti laipteliu aukščiau negu [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # Smarkūs [[gyvenimas|gyvenimo]] sukrėtimai išgydo mus nuo menkų [[baimė|baimių]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Smėlis nevaisingas, bet nevaisingas ne dėl to, kad sausas: kaltas čia jo nepaliaujamas judėjimas, kurio negali pakelti joks gyvis. Kaip tai panašu į niūrų žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]]: šie taip pat diena iš dienos kabinasi vienas už kito. – [[Kobo Abė]]. # Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos Link nužymėtos kiekvienam ribos, Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams, Tik rodo kelią nebūties tamson. Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! [[Gyvenimas]] – tai bėgantis šešėlis, Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai, Tai idioto pasaka triukšminga, Neturinti prasmės. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Su šiuo trumpu [[gyvenimas|gyvenimu]] elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Svajonė|Svajok]] taip, tarsi būtum nemirtingas, o [[gyvenimas|gyvenk]] taip, tarsi mirtum šiandien. – [[Džeimsas Dynas|Dž. Dynas]]. # [[Svajonės]] yra būtinos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Anais Nin|A. Nin]]. # Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Seneka]]. # Sveikinimai žmogui, kuris [[gyvenimas|gyvenimą]] pragyveno padėdamas kitiems, nežinodamas baimės jausmo, o agresyvumas ir apmaudas jam buvo svetimi jausmai. Šias savybes turi visi didūs dvasiniai lyderiai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Svetimame [[gyvenimas|gyvenime]] suvaidinti svarbiausią vaidmenį lengviau nei savame. – [[Genadijus Malkinas|G. Malkinas]]. ===Š=== # Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis [[gyvenimas]] yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Šykštuolis]] pamiršta, kaip greitai bėga [[laikas]] ir koks trumpas [[gyvenimas]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===T=== # Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. Tai sudaro ir žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] romantiką, ir jo idiotizmą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Taip [[gyvenimas|gyvenau]], maniau, kad ne veltui gimiau. – [[Ciceronas]]. # Tarp gardžių [[pietūs|pietų]] ir [[gyvenimas|gyvenimo]] yra tik vienas skirtumas: tai, kas saldu, valgoma pietų pabaigoje. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimo]] muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimu]] žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa [[vergas|vergu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|negyvena]] dėl kitų, negyvena ir dėl savęs. – [[Seneka]]. # Tas, kuris viską palieka [[atsitiktinumas|atsitiktinumo]] valiai, paverčia savo [[gyvenimas|gyvenimą]] loterija. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Tausokite [[laikas|laiką]]: tai audeklas, iš kurio pasiūtas [[gyvenimas]]. – [[Samuelis Ričardsonas|S. Ričardsonas]]. # Tavo blogybė buvo ne ta, kad per mažai žinojai apie [[gyvenimas|gyvenimą]], bet kad žinojai apie jį per daug. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Teorija]], brolau – sausa šaka, už tai [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisingas medis žydi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tiek dorai pragyventa [[diena]] teikia ramų [[miegas|miegą]], tiek naudingai pragyventas [[gyvenimas]] dovanoja ramią [[mirtis|mirtį]]. – [[Mikelandželas Buonarotis|Mikelandželas]]. # Tiek [[pasakėčia]], tiek [[gyvenimas]] vertinamas ne už ilgumą, o už turinį. – [[Seneka]]. # Tiems, kurie gyvena taurų [[gyvenimas|gyvenimą]], nereikia bijoti, kad jie bus gyvenę tuščiai, net jei jų kasdienė būtis yra kukli, nes iš jų gyvenimų nuolatos sklinda šviesa. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] dabartyje – dauguma dar tik ruošiasi pradėti gyventi. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Tik [[gyvenimas]], gyvenamas dėl kitų, yra vertas gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Tik [[patirtis]] mus moko vertinti [[gyvenimas|gyvenimo]] gėrybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik prasmingai nugyventas [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Tik tas [[gyvenimas|gyvenimo]] ir [[laisvė]]s vertas, / Kuris kasdien dėl jų į [[kova|kovą]] stos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrasis mūsų [[mintis|minčių]] veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikrasis žmogaus [[gyvenimas]] – tai gyvenimas, kurio jis negyveno. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tiktai kvailas laimi [[gyvenimas|gyvenime]], protingas mato per daug kliūčių ir netenka [[pasitikėjimas|pasitikėjimo]], dar nieko nepradėjęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tylus, kuklus [[gyvenimas]] suteikia daugiau [[laimė]]s nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trumpalaikis yra šis mūsų [[gyvenimas|egzistavimas]], kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas blyksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“... Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trumpas [[gyvenimas]] mums ne duodamas – jis mūsų pačių apkarpomas; ne pagailėta mums gyvenimo – patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas. – [[Seneka]]. # Trumpiausias ir neramiausias [[gyvenimas]] tų, kurie pamiršta praeitį, nepaiso dabarties, bijo ateities; atėję prie gyvenimo krašto, vargšai per vėlai supranta, jog taip ilgai buvo užsiėmę nieko neveikimu. – [[Seneka]]. # Trumpiausias yra užsiėmusių žmonių [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. ===U=== # Už visa, kas mūsų [[gyvenimas|gyvenime]] yra šiuolaikiška, esame skolingi graikams. O visa, kas atgyvenę, atėjo iš Viduramžių. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Verkti dėl to, kad mes [[gyvenimas|negyvensime]] po šimto metų, tiek pat kvaila, kaip verkti dėl to, kad negyvenome prieš šimtą metų. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Vertingiausia [[gyvenimas|gyvenime]] – tai galimybė pasirinkti [[mirtis|mirtį]], bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar neesi tam pasirengęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visas [[gyvenimas]] – [[eksperimentas]]. Kuo daugiau eksperimentų atliekate, tuo geriau. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Visas [[gyvenimas]] yra [[vergija]]. Reikia priprasti prie savo padėties, ja skųstis kuo mažiau, joje ieškoti, kas mums būtų naudingiau – nėra tokios atšiaurios būklės, kurioje nurimusi siela nerastų [[paguoda|paguodos]]. – [[Seneka]]. # Visas [[gyvenimas]] – tik sapnas. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Visas žmogaus [[gyvenimas]] yra kelias į [[mirtis|mirtį]]. – [[Seneka]]. # Visą [[gyvenimas|gyvenimo]] įvairumą, visą žavumą, visą jo grožį sudaro šviesa ir šešėliai. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Visi žmonės eina tais pačiais [[gyvenimas|gyvenimo]] keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime [[mirtis|mirti]], ir tada visi [[gyvenimas|gyventume]] taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Visiškai niekingas tas, kuris turi daug priežasčių išeiti iš [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Epikūras]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. ===Ž=== # [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] panašus į geležį: vartojamas jis nusitrina, o nevartojamas rūdija. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas (vyresnysis)]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] istorija sudaro jo [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # Žmonės, neturintys savo [[gyvenimas|gyvenimo]], amžinai kišasi į kitų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] žaidžia [[gyvenimas|gyvenimą]] – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch.Ortega I Gasetas]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmonių [[kalba]] tokia, koks jų [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Gyvenimas]] yra toksai, kokį tu jį pasidarai. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šalia ežero dar nereiškia, kad tu gali [[Valgymas|valgyti]] [[Žuvis|žuvį]] kada tik tau reikia. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[Darbas|dirbti]]. # Kai tu nesilaikai [[Dievas|dievų]] nustatyto [[Ritmas|ritmo]], tu prarandi [[gyvenimas|gyvenimo]] ritmą ir [[Ramybė|ramybę]]. # Kur yra [[gyvenimas]], ten yra ir [[viltis]]. # [[Ožys|Ožkos]] negali [[Gyvenimas|gyventi]] leopardų [[Banda|bandoje]]. # [[Parazitas]] negali [[gyvenimas|gyventi]] vienas. # Visai nesvarbu, ar tu šiame [[Gyvenimas|gyvenime]] esi liūtas ar gazelė; kai tik pateka saulė, geriau pradėk bėgti. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dora [[mirtis]] suteikia gerą vardą visam [[gyvenimas|gyvenimui]]. # Du dalykai prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]: rami [[širdis]] ir mylinti [[žmona]]. # Geriau [[mirtis|mirk]] garbingai, negu [[gyvenimas|gyvenk]] gėdoje. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] yra veltui. # [[Įvairovė]] yra kaip [[gyvenimas|gyvenimo]] prieskonis. # Kaip žmogus [[gyvenimas|gyvena]], taip jis ir [[mirtis|miršta]]. # [[Linksmumas|Linksma]] širdis prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]. # Pasisaugok tų, šalia kurių tu turi [[Gyvenimas|gyventi]]. # Tas, kas [[gyvenimas|gyvena]] per greitai, [[mirtis|miršta]] per anksti. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] pagal [[prigimtis|prigimtį]], niekada nebus vargšas, o tas, kuris gyvena remdamasis nuomonėmis, niekada nebus turtingas. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] prie kardo, mirs nuo kardo. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] stikliniame name, neturėtų mėtytis akmenimis. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Gyvenimas]] panašus į ugnį: prasideda dūmais, o baigiasi pelenais. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Kas paskubomis valgo ir geria, – ilgai [[gyvenimas|negyvena]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gyvenimas]] teka iš vidaus į išorę. Besilaikydamas šios minties, tu pats tapsi tiesa. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Gyvenimas]] yra kaip tigras. Galite arba gulėti ir leisti jam prispausti letena jums galvą, arba galite sėsti jam ant nugaros ir joti. # Jei nori ilgiau [[gyvenimas|gyventi]] – mažiau [[valgymas|valgyk]]. # Kol esi jaunas, [[gyvenimas|gyvenk]] taip, kad būtum [[laimė|laimingas]], kai pasensi. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Gyvenimas]] dalinai yra toks, kokį mes jį pasidarome, ir dalinai toks, kokį jį mums padaro draugai, kuriuos mes pasirenkame. # [[Gyvenimas]] yra kaip žvakelė vėjyje, kaip šaltis ant stogo, kaip žuvies raitymasis keptuvėje. # [[Gyvenimas]] yra vaikščiojimas sapne; mirtis yra grįžimas namo. # [[Gyvenimas]] niekada negali suteikti saugumo, jis tik gali pažadėti galimybę. # [[Gyvenimas]] su meile yra laimingas; gyvenimas dėl meilės yra kvailystė. # [[Vaikas|Vaiko]] [[gyvenimas]] – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Anksti kelsi, vėlai gulsi, [[gyvenimas|gyvenime]] neprapulsi. # [[Cukrus|Cukrum]] [[gyvenimas|gyvenimo]] nepasaldinsi. # Dukart [[gyvenimas|negyvensi]]. # Gėda [[gyvenimas|gyventi]] ne nepritekliuje, o purve. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ledas slidus, [[gyvenimas]] žmogaus dar slidesnis. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Bedugnė prieš tave ir vilkai už tavęs – toks yra [[gyvenimas]]. # Geriausi dalykai [[Gyvenimas|gyvenime]] yra nemokami. # Kaip [[gyvenimas|gyventi]] [[laimė|laimingai]], o ne [[prabanga|prabangiai]] – yra klausimas. # Kaip žmogus [[Gyvenimas|gyveno]], taip jis ir [[Mirtis|mirs]]. # Kieno [[gyvenimas]] yra kaip žaibas, to [[žodis|žodžiai]] yra kaip griaustinis. # Mes turime [[gyvenimas|gyventi]] taip, kaip galime, o ne taip, kaip norėtume. # Nesiek [[gyvenimas|gyvenimo]] [[prabanga|prašmatnumų]], kad nereikėtų pjauti [[sielvartas|sielvarto]]. # [[Talentas]] ir [[skurdas]], [[turtas]] ir [[kvailumas]] dažnai [[Gyvenimas|gyvena]] kartu. # Tas yra [[išmintis|išmintingas]], kuris gali prisitaikyti prie visų [[gyvenimas|gyvenimo]] atvejų, bet [[kvailys]] rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Atsitiktinumas]] kuria [[gyvenimas|gyvenimus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] — džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] — laimė. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Jaunystė]] be meilės, [[senatvė]] be išminties – veltui nugyventas [[gyvenimas]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Gyvenimas|Gyvenime]] viskas turi savo [[kaina|kainą]], net [[mirtis]], nes mirtis kainuoja tau [[gyvybė|gyvybę]]. # Kuo ilgiau [[miegas|miegi]], tuo trumpiau [[gyvenimas|gyveni]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei [[gyvenimas]] nesikeičia į gera, palauk – jis pasikeis į bloga. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Gyvenimas]] ne visada baigiasi [[mirtis|mirtimi]], kartais jis pasibaigia [[vestuvės|vestuvėmis]]. == Taip pat skaitykite == *[[Gyvybė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|gyvenimas}} [[Kategorija:Filosofija]] dp5zz0pvbyk3taut0syahwirwwq8prz 0 1619 77118 76764 2022-07-21T16:30:40Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''Vaikas''' – sūnus ar duktė savo tėvams, berniukas ar mergaitė.'' ==Biblija== # [[Išmintis|Išmintingas]] [[vaikas]] [[tėvas|tėvui]] [[džiaugsmas]], o paikas vaikas – [[skausmas]] [[motina|motinai]]. – ''Pat 10, 1.'' ==Aforizmai ir sentencijos== # [[Auklėjimas|Auklėjant]] [[vaikas|vaiką]], reikia galvoti apie jo [[senatvė|senatvę]]. – [[Žozefas Žuberas|Ž. Žuberas]]. # Bendraamžių rungtynėse [[vaikas|vaikui]] neleiskime nei pralaimėti, nei pykti; stenkimės, kad jis būtų draugiškas su varžovais, kad įprastų norėti ne pakenkti, bet pralenkti; kai nugalės ar kita verta pagyrimo padarys, leiskime sielai pakilti, bet ne krykštauti, nes iš džiaugsmo pradedama šokinėti ant vienos kojos, o bešokinėjant – pasipučiama ir pernelyg didžiuojamasi. Leiskime ir atsipalaiduoti, bet drausime tinginiauti ir dykinėti; saugosime nuo lipšnumo, nes niekas neformuoja piktesnių žmonių, kaip švelnus ir meilus auklėjimas. Todėl vienatūrių, kuriems labiau nuolaidžiaujama, sielos esti labiau sugedusios. Nepasipriešins sunkumams tas, kuriam nieko niekada nedraudžiama, kurio ašaras visada šluosto susirūpinusi motina, kurio atsiparšinėjama dėl auklėtojo griežtumo. – [[Seneka]]. # Buvimas su [[vaikas|vaikais]] gydo [[siela]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Dar niekas nesuvokė, kokie atjautos, gerumo ir kilniaširdiškumo turtai slypi [[vaikas|vaiko]] sieloje. Bet kurio tinkamo [[mokymas|mokymo]] tikslas turėtų būti rasti tuos lobius. – [[Ema Goldman|E. Goldman]]. # Gabenk geras [[knyga]]s į namus, nes jų jėga lemtingai veikia [[vaikas|vaikus]] ir vaikų vaikus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Galėtų gimti gerai [[auklėjimas|išauklėti]] [[vaikas|vaikai]], jeigu mes, [[tėvai]], būtume gerai išauklėti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Galvoti apie [[taika|taiką]], vadinasi, galvoti apie [[vaikas|vaikus]]. – ([[Michailas Gorbačiovas|M. Gorbačiovas]] laiške Astridai Lindgren). # [[Girtavimas]] – [[vaikas|vaikų]] silpnumo ir ligotumo priežastis. – [[Hipokratas]]. # Iš pradžių [[vaikas|vaikai]] myli savo [[tėvai|tėvus]]. Po kurio laiko ima juos teisti. Retai kada jiems atleidžia.... – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jei turi [[mušimas|mušti]] [[vaikas|vaiką]], naudok virvę. – [[Talmudas]]. # Jei [[vaikas|vaikui]] duodamas [[žaislas]], kurio stebuklingumo savo menku [[protas|proteliu]] jis nesugeba įvertinti, kurio gražumo savo dar pusiau teprasivėrusiomis akimis negali įžvelgti, tai, užsispyręs, jis tą žaislą sulaužo; jei jis apatiškas – numeta ir nužingsniuoja pas sau lygius [[draugas|draugus]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jie panašūs savo naivumu ir paprastumu. Visi [[žmogus|žmonės]], sulaukę 20 metų, būtų garsūs mokslininkai, menininkai, išradėjai, jeigu neprisloptų vaikiškas nepasotinamas domėjimasis aplinkiniu [[pasaulis|pasauliu]] ir būtų kaupiamos bei gilinamos turimos [[žinios]]. – [[Kornejus Čiukovskis|K. Čiukovskis]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvienas [[vaikas]] yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas. – [[Kornejus Čiukovskis|K. Čiukovskis]]. # Kiekvienas [[vaikas]] iš dalies yra [[genijus]], o kiekvienas genijus – iš dalies vaikas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # [[Grasinimas|Negrasink]] [[vaikas|vaikui]] — arba nubausk jį, arba atleisk. – [[Talmudas]]. # Nuo nieko nepriklauso, kokie [[vaikas|vaikai]] gimsta, bet mūsų valioje tai, kad teisingai [[auklėjimas|auklėjami]], jie taptų gerais. – [[Plutarchas]]. # Pati sunkiausia našta, užgulanti [[vaikas|vaiko]] pečius, yra nenugyventas jo [[tėvai|tėvų]] gyvenimas. – [[Karlas Gustavas Jungas|K. G. Jungas]]. # Patikimiausias būdas gerai išauginti [[vaikas|vaikus]] – tai padaryti juos [[laimė|laimingus]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Priešingai nei suaugusiems, [[vaikas|vaikams]] nereikia savęs apgaudinėti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tas, kuris nori gerai išauklėti [[vaikas|vaiką]], pasmerktas visuomet laikytis teisingų [[pažiūra|pažiūrų]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Tvarkingumas]] sužadina [[vaikas|vaikams]] džiugų [[sąmoningumas|sąmoningumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vaikas|Vaikai]] prideda mums [[gyvenimas|gyvenimo]] [[rūpestis|rūpesčių]], bet jų dėka [[mirtis]] mums neatrodo tokia baisi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vaikas|Vaikams]] reikalingi ne [[pamokymas|pamokymai]], o [[pavyzdys|pavyzdžiai]]. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Vaikas|Vaiko]] mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be [[mokytojas|mokytojo]] pagalbos. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # [[Vaikas|Vaikų]] [[laimė]] priklauso nuo [[tėvai|tėvų]] laimės. Čia jos šaltinis ir pagrindas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Vaikas|Vaikų]] lūpomis sakoma [[tiesa]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Visi [[vaikas|vaikai]] gimsta [[genijus|genijais]]. Suaugusieji mikliai, nejučia sunaikina 9999 iš 10000 genijų. – [[Bakminsteris Fuleris|B. Fuleris]]. == Citatos == # Dėl tarnybų vangumo mes [[luošinimas|luošiname]], prarandame [[vaikas|vaikus]], kad nematytume, patalpiname juos į globos įstaigas. Ten geriau nei gatvėje ar smurtaujančių, geriančių [[tėvai|tėvų]] namuose, tačiau laukdami, kol bus įteisinta [[globa]] arba sutvarkyti įvaikinimo formalumai, jie globos įstaigose padedami kaip daržovės žiemą. – [[Nomeda Marčėnaitė|N. Marčėnaitė]], 2006 kovo 28 d. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Jeigu [[mama]] [[Vagystė|vagia]] su [[Vaikas|vaiku]], pririštu ant nugaros, tai ko jūs tikitės iš to vaiko. # Ką tu paskatini [[Vaikas|vaiką]] [[Meilė|mylėti]], gali būti svarbiau, nei ką tu padedi jam išmokti. # [[Vaikas|Vaikui]] užauginti reikia viso kaimo. # Nukreipk [[Vaikas|vaiką]] į [[Kelias|kelią]], kuriuo jis turi eiti, ir būk tikras, kad ir pats eini tuo keliu. # Raktas, kuris atrakina, yra tas pats raktas, kuris ir užrakina. Gerbk [[Vaikas|vaiką]] ir jis gerbs tave. # [[Vaikas]], kuris yra be [[Baimė|baimės]], ruošiasi atnešti ašarų savo motinos akims. # [[Vaikas]], tarp vyresniųjų, kalba [[Ausis|ausimis]]. # [[Vaikas|Vaikui]] užauginti reikia viso kaimo. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš [[vaikas|vaikų]] juoko – [[namai|namų]] židinys. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Mama]] niekada negalvoja, kad jos [[vaikas]] yra bjaurus. # Neišmesk [[Vaikas|vaiko]] kartu su vonelės vandeniu. # Pagailėk rykštės ir sugadink [[Vaikas|vaiką]]. # Vėlyvi [[Vaikas|vaikai]] būna ankstyvi našlaičiai. ===[[Danų patarlės ir priežodžiai|Danų]]=== # Tas, kas laiko [[vaikas|vaiko]] ranką, laiko jo [[mama|mamos]] širdį. # Turtingiausias [[vaikas]] yra tas, kuris sėdi ant [[mama|mamos]] kelių. ===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== # Jeigu tu baudi savo [[vaikas|vaiką]], tai esi [[kvailys]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Kalbėk su [[vaikas|vaikais]], kai jie [[valgymas|valgo]], ir tai, ką pasakysi liks, net kai išeisi. # [[Vaikas]] – svečias tavo namuose: pamaitink, išmokyk ir paleisk. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # [[Vaikas|Vaiko]] meilė – tarsi vanduo pintinėje. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # Nuo mažų [[vaikas|vaikų]] sopa galvas, nuo didelių – širdis. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Paleisk [[vaikas|vaiką]] kuo toliau nuo savęs ir jei jis sugrįš pas tave, vadinasi, jį mokėjai [[auklėjimas|išauklėti]]. # [[Tėvai]] dirba, [[vaikas|vaikai]] džiaugiasi gyvenimu, [[anūkas|anūkai]] – elgetauja. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Norėdamas suprasti [[tėvų meilė|tėvų meilę]] turi pats susilaukti [[vaikas|vaikų]]. # Pasaulyje yra tik vienas puikus [[vaikas]], ir kiekviena [[mama]] jį turi! # [[Vaikas|Vaiko]] [[gyvenimas]] – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką. # Vieno medžio vaisiai būna rūgštūs, ir saldūs, vienos motinos [[vaikas|vaikai]] užauga ir kvaili, ir protingi. ===[[Kroatų patarlės ir priežodžiai|Kroatų]]=== # [[Vargas]] tam žmogui, kuris pasikliauna [[vaikas|vaikų]] pagalba. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Santuoka|Apsivesi]] dėl [[pinigai|pinigų]] – būsi [[tėvas]] svetimų [[vaikas|vaikų]]. # Ateis [[laikas]], bus ir [[vaikas]]. # Auga [[vaikas|vaikai]], auga ir [[bėda|bėdos]]. # [[Bėda]] be [[vaikas|vaikų]], bėda su vaikais. # Brangus [[tėvai|tėvam]] [[vaikas]], bet ir čia turi būti saikas. # Dar [[vaikas|vaiko]] nėr, o jau kūmus prašo. # Dėl [[svečias|svečio]] turėk, dėl [[vaikas|vaiko]] galėk. # Didžiai apsunkina [[vaikas|vaikus]] keiksmai ir barniai [[tėvai|tėvų]]. # Duok [[vaikas|vaikui]] valią, pats būsi nevalioj<ref>Laisvės stoką, teisių suvaržymą.</ref>. # Džiaugiasi biednas<ref>Neturtingas, vargingas.</ref> [[vaikas|vaikais]], o bagotas<ref>Turtingas.</ref> [[pinigai]]s. # Geri [[vaikas|vaikai]] [[tėvai|tėvams]] paguoda, blogi – širdį užduoda. # Gerų [[tėvai|tėvų]] geri ir [[vaikas|vaikai]]. # [[Girtumas|Girta]] [[merga]] pati [[vaikas|vaiką]] susigraibo. # Kokie [[tėvai]], tokie ir [[vaikas|vaikai]]. # Kokius kas išaugina [[vaikas|vaikus]], su tokiais ir džiaugsis. # Kurti namai be [[šuo|šunų]], akli langai be [[vaikas|vaikų]]. # Nusibodo kaip [[merga]]i [[vaikas]]. # Parodyk [[vaikas|vaikui]] [[kelias|kelią]], kuriuo jis turėtų eiti ir nuo kurio net pasenęs nenuklystų. # Tarp dviejų [[auklė|auklių]] [[vaikas]] be galvos. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # [[Tėvai]] peni [[vaikas|vaikus]] žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis. # [[Tėvai]] senyn, [[vaikas|vaikai]] gražyn. # [[Tėvai]] verkia, kad [[vaikas]] nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[vaikas|vaiko]]. # [[Vaikas|Vaikai]] tėvus pražildina, o [[anūkas|anūkai]] senelius nuplikina. # [[Vaikas|Vaiką]] mylėk kaip dūšią<ref>Brangenybę.</ref>, bet krėsk kaip grūšią<ref>Kriaušę.</ref>. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Niekada neduok [[Vaikas|vaikui]] [[Kardas|kardo]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Neskriausk bejėgio [[vaikas|vaiko]] – jis gali būti tigro sūnus. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Duosi [[vaikas|vaikams]] valią, pats papulsi į nevalią. ===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]=== # [[Vaikas]] plepa laukuose, ką išgirdęs namuose. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Vaikas|Vaikai]] elgiasi kaime taip, kaip išmoko namuose. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Jei turi gerus [[vaikas|vaikus]], ar tau bereikia didesnio [[turtas|turto]]. Jei tavo vaikai blogi, vėlgi – kam tau turtas? ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Kiekvienas [[vaikas]] [[motina]]i atima po [[dantis|dantį]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kas [[vaikas|vaikų]] neturi, juos gerai auklėja. # Leisk [[vaikas|vaikams]] [[mokymasis|mokytis]] ne vien tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais. # [[Mama]] supranta, ko [[vaikas]] jai nepasako. # [[Tėvai]] moko vaikus kalbėti, [[vaikai]] tėvus moko tylėti. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # [[Vaikas|Vaikus]] reikia [[matymas|matyti]] ir [[girdėjimas|girdėti]]. == Taip pat skaitykite == [[Vaikystė]], [[nėštumas]], [[sūnus]], [[duktė]]. == Priešinga == [[Suaugęs]], [[tėvai]], [[mama]], [[tėvas]], [[senelis]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|vaikas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Šeima]] [[Kategorija:Pedagogika]] [[Kategorija:Psichologija]] 5p2n5n8h6xji8nimee8f86242md13ho 0 1638 77102 77085 2022-07-21T15:32:21Z Kurmis 70 /* P */ wikitext text/x-wiki '''''Žmogus''' (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.'' [[Vaizdas:Da Vinci Vitruve Luc Viatour.jpg|thumb|„Žmogus“. [[Leonardas da Vinčis]]]] ==[[Biblija]]== # Dievas tarė: „Padarykime [[žmogus|žmogų]] pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – ''Pr 1,26''. # [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Anksčiau [[gamta]] baugino [[žmogus|žmogų]], o dabar žmogus baugina gamtą. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Aplinkybė, kad [[žmogus]] gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Aš manau, kad [[Dievas]], kurdamas [[žmogus|žmogų]], kažkur pervertino savo sugebėjimus. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Atsisakydamas [[žmogus]] daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===B=== # Be daug ko gali apsieiti [[žmogus]], tik ne be žmogaus. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Bet kuri [[musė]] – tai [[žmogus|žmogaus]] antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – [[Salvadoras Dali|S. Dali]]. # Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. [[Žmogus]] turi žinoti tai ir norėti to. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===Č=== # „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===D=== # Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip [[žmogus|žmonės]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dangus]] viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau [[žmogus]] imdavo [[gėda|gėdytis]] žmogaus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] niekada [[girdėjimas|negirdi]] vienas kito. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini [[savęs]], kad tilptų dar kas nors. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek pasiryžta tokie būti. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Didelis skirtumas – [[žmogus]] negali nusidėti ar nenori. – [[Seneka]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš [[savęs]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] – tai [[žmonija|žmonijos]] knygos turinys. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didis tas [[žmogus]], kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – [[Seneka]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[nuopelnas]] yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo [[aplinkybė|aplinkybes]] ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Du [[žmogus|žmonės]]. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Du [[žmogus|žmonės]] gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duok saulę [[žmogus|žmogui]], jis ilgėsis ledo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip [[priemonė]]s, o visada kaip [[tikslas|tikslą]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Esti [[barokas|baroko]] stiliaus [[žmogus|žmonių]]: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===G=== # Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Geriausias linkėjimas [[žmogus|žmogui]] yra linkėjimas būti žmogumi. – [[Volteras]]. # Grynas [[vynas]] daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas [[vanduo]] daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti [[žmogus|žmogumi]], todėl geriu praskiestą vyną. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===I=== # Ilgainiui [[technika]] taip ištobulės, jog [[žmogus]] galės išsiversti be [[savęs]]. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Ir didis [[žmogus]] – viso labo tik žmogus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir žiūriu į plaukiančią [[minia|minią]], / – Ir ieškau [[žmogus|žmogaus]] žmonėse. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Iš visko, ką turi [[žmogus]], geriausia yra [[akis]], nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – [[Mencijus]]. # Išnaudodamas [[proga|progą]], nereikšmingas ir neturtingas [[žmogus]] gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – [[Liu Bu]]. ===Į=== # Įžymūs [[žmogus|žmonės]] gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų [[žmonija]] nenori pamiršti, kitų – negali. – [[Vladislavas Grzeszczykas|V. Grzeszczykas]]. ===Y=== # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===J=== # Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į [[žmogus|žmones]], kurie nieko negali [[pagyrimas|pagirti]], kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jei mūsų [[žmogus|žmonės]] mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį [[vergas|vergą]], mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – [[Sigitas Tamkevičius|S. Tamkevičius]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo [[organizmas|organizmą]] arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu [[žmogus|žmonės]] visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – [[Šarlotė Brontė|Š. Brontė]]. # „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad būtų nepamainomas, [[žmogus]] visada turi būti kitoks. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]], – sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofas|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kadangi, kaip ir apie [[medis|medį]], tu ničnieko neišmanai apie [[žmogus|žmogų]], jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kai [[žmogus]] nežino, į kurį [[uostas|uostą]] plaukti, joks [[vėjas]] nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekvienas protingas [[žmogus]] baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad [[prasižengimas]] nebūtų pakartotas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]]. # Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Kilnumas|Kilnus]] [[žmogus]] reikalauja iš [[savęs]], o prastuolis – iš kitų. – [[Konfucijus]]. # Klaidinga manyti, kad visi [[žmogus|žmonės]] vienodai geba jausti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kuo mažiau nepriekaištingas [[žmogus]] išoriškai, tuo daugiau [[demonas|demonų]] jo viduje… – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau apie save galvoja, tuo [[vertė|vertesnis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]]. # Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]]. ===L=== # Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. ===M=== # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. [[Žmogus]], tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. ===N=== # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems [[žmogus|žmonėms]]. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Niekada nesivaržykite su [[žmogus|žmogumi]], kuris neturi ko prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip neišsekina [[žmogus|žmogaus]], kaip ilgas nieko [[veikla|neveikimas]]. – [[Aristotelis]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas [[žmogus|žmogaus]] taip nestabdo, kaip jis pats save. – [[Aleksandras Grehamas Belas|A. G. Belas]]. # Niekingi [[žmogus|žmonės]] puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – [[Volteras]]. # Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. – [[Vydūnas]]. # Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik [[žmogus]]. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===P=== # Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp [[žmogus|žmonių]]. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – [[Seneka]]. # Pasistenk nebūti [[žmogus|žmogumi]], kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra [[žmogus]], ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===R=== # Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===S=== # Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Senovėje turtingiausios buvo tos [[šalis|šalys]], kurių buvo dosnesnė [[gamta]]; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis [[žmogus]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Spręsk apie [[žmogus|žmogų]] ne iš jo motinos žodžių, o iš [[kaimynas|kaimynų]] atsiliepimų. – [[Talmudas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Šuo]] nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. [[Žmogus]] nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – [[Buda]]. ===T=== # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Tik nuobodus [[žmogus]] patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote [[žmogus|žmones]] juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Tik žmonėse [[žmogus]] gali [[pažinimas|pažinti]] save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===V=== # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]]. # Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. [[Gamta]] sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka [[žmogus|žmogui]], kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – [[Seneka]]. # Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – [[Seneka]]. # Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. ===Ž=== # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[teisė|teisių]] deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris žino kur eina, pasaulis duoda [[kelias|kelią]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Žmogus]] atsiskleidžia galinėdamasis su [[kliūtis|kliūtimis]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] bjauresnis už [[gyvulys|gyvulį]], kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]], jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas [[tikslas|tikslo]], jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]], judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – [[Konfucijus]]. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – [[Žorž Sand]]. # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # [[Žmogus]] mato savo atspindį žmoguje. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus]] – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti [[savęs]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus]], norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti [[minia]]i nugarą. – [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – [[Moljeras]]. # [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # [[Žmogus]] – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]]. # [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus]] žmogui – šventas dalykas. – [[Seneka]]. # [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo choleros, bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus|Žmonės]] savimi tampa, o ne gimsta. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žmogus|Žmonių]] giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – [[Seneka]]. # Žmonių [[visuomenė]]s pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. [[Žmogus]] yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žvėris|Žvėrys]], gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o [[žmogus|žmonės]], bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – [[Heraklitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== [[Vaizdas:Human.svg|thumb|Žmonės]] ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[Darbas|darbą]]. # Be [[žmogus|žmogiškos]] kompanijos ir pats [[rojus]] nebūtų trokštama vieta. # Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai. # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Būk atidus su [[žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[Liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[Turtas|turtingas]], bet ir [[Išmintis|išmintingas]]. # [[Idėja|Idėjos]] yra vertos tuzino monetų, bet [[Žmogus|žmonės]], kurie jas paverčia [[Veiksmas|veiksmu]], yra neįkainojami. # Jeigu [[žmogus]] joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai [[Pabaiga|baigiasi]] jam tigro skrandyje. # Kai nuogas [[žmogus]] tau [[Pažadas|žada]] audeklą – saugokis. # Kai [[žmogus]] atsiduria [[Bėda|bėdoje]], jis prisimena [[Dievas|Dievą]]. # Kai [[žmogus]] [[Melas|sukčiauja]] tau kartą – [[gėda]] jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # Kiekvienas blogas [[žmogus]] nusipelno blogos [[Problema|problemos]]. # Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis [[žmogus]] – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui. # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # Mažo ūgio [[žmogus]] paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Neskaičiuok, kiek kartų [[žmogus]] griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. # Nors duoda [[ranka]] – [[Žmogus|žmogui]] turi būti [[Dėkingumas|dėkojama]]. # Pagal [[Poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[žmogus|žmogų]]. # Patenkintas [[žmogus]] nesupranta ką jaučia [[Alkis|alkanas]] žmogus. # Prieš šaudamas, [[žmogus]] turi nusitaikyti. # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. # Tas [[žmogus]], kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis. # Tas [[žmogus]], kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. # Tu gali daug [[Pažinimas|sužinoti]] apie [[Žmogus|žmogų]], stebėdamas jį, kada jis yra [[Alkis|alkanas]]. # Tu negali užrišti raištį [[Žmogus|žmogui]] ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[kraujas]] yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin. # [[Žmogus|Žmogaus]] nuopolis prasideda [[Išdidumas|išpuikimu]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris savo [[Įrankis|įrankių]] rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena [[problema]] atrodo panaši į vinį. # [[Žmogus]] griūva vien tam, kad pakiltų. # [[Žmogus]] yra toksai, ką jis [[Valgymas|valgo]]. # [[Žmogus]] nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja [[Gyvatė|gyvatę]], arba gyvatė persekioja jį. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. # [[Žmogus]], kuris yra [[Kantrumas|kantrus]], yra apdovanojamas. # [[Žmogus]], kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. # [[Žmogus]], kuris nesilaiko [[Disciplina|disciplinos]], negali būti įspėtas. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. # [[Žmogus]], kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą. # [[Žmogus]], kuris [[Valgymas|valgo]] vienas, [[Mirtis|miršta]] vienas. # [[Žmogus]], kuris visą laiką [[Verkimas|verkia]], nebūna išgirstas. # [[Žmogus]], kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės. # [[Žmogus]], su per daug didelėmis [[Ambicija|ambicijomis]], negali [[Miegas|miegoti]] ramybėje. # [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti. # [[Žmogus|Žmonės]] yra kaip chameleonai – [[aplinkybė]]s priverčia juos pakeisti jų spalvą. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] gyvena vienas kito [[prieglobstis|prieglobstyje]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[pyktis|piktas]] žmogus. # [[Ankstumas|Ankstyvas]] gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro [[žmogus|žmogų]] sveiką, turtingą ir išmintingą. # Geras [[žmogus]] nuodėmingoje [[Visuomenė|visuomenėje]] atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų. # Jei norite pažinti [[žmogus|žmogų]], stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs [[pinigai|pinigus]]. # Kartais [[žmogus|žmonės]], kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto [[akmuo|akmenis]] dėl to, kad uždažyti jų langai. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Manieros padaro [[Žmogus|žmogų]]. # [[Mokymasis]] gerą [[Žmogus|žmogų]] padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Nė vienas [[žmogus]] negali tarnauti dviems [[Šeimininkas|šeimininkams]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra sala. # Niekas nežino kito [[Žmogus|žmogaus]] [[Našta|naštos]] svorio. # Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodžiai|žodžius]]. # Pokalbių [[žmogus]], be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Stenkis būti ne sėkmės [[Žmogus|žmogus]], bet vertės žmogus. # Stiprus [[Žmogus|žmogus]] ir krioklys patys sau kelią tiesia. # Tas, kuris vaikšto su padoriais [[Žmogus|žmonėmis]], būna vienas iš jų. # Tu gali nuspręsti apie [[Žmogus|žmogų]] pagal kompaniją, kurioje jis laikosi. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus]], kurio sode auga [[šalavijas|šalavijai]], gyvens 100 metų. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo laiko, o [[laikas]] — Sfinkso. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gėris|Geras]] [[žmogus]] mato gerus ženklus. # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. # [[Žmogus]] turi pats padaryti savo [[strėlė|strėles]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi [[žmogus]]. # [[Žmogus]] supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos. # [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. # [[Žmogus]], kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. # [[Žmogus]] turi gerai pažinti pats save. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Bet kuris [[žmogus]] gali [[Valdymas|valdyti]] ramybėje. # [[Įkyrumas|Įkyrus]] [[žmogus]] visada yra piktavalis. # Kiekvienas [[Beprotis|pakvaišęs]] [[žmogus]] galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę. # Kiekvienas [[žmogus]] apie kitus sprendžia pagal save. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo ypatingą [[Įprotis|įprotį]]. # Kiekvienas [[žmogus]], kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Veikla|daryti]], ką jis gali daryti geriausia. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # Nė vienas [[žmogus]] neįgyja viso [[Tobulumas|tobulumo]] iš karto. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]], kuris savo amato [[Meistras|meistru]] taptų jau pirmąją dieną. # [[Nesaikingumas|Nesaikingas]] [[žmogus]] [[mirtis|miršta]] jaunas ir retai mėgaujasi senatve. # Priklausomai nuo to, kaip [[žmogus]] tvarkosi su savimi, jis gali [[mirti]] senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties. # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] [[Žmogus|žmogų]] ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. # [[Žmogus]] aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. # [[Žmogus]] niekada netampa visiškai blogas iš karto. # [[Žmogus]], jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas. # [[Žmogus]], kuris [[Saikas|tenkinasi]], visada yra [[Turtuolis|turtingas]]. # [[Žmogus]], neturintis [[Religija|religijos]], yra kaip arklys be apynasrio. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Iš toli visi [[žmogus|žmonės]] neblogi. # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # Jeigu [[Dievas]] gyventų Žemėje, [[žmogus|žmonės]] jam išdaužytų langus. # Nejausti [[skausmas|skausmo]], reiškia nebūti [[žmogus|žmogumi]]. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # Vienas [[žmogus]] keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma. # [[Žmogus]] ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl” ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmogus}} ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Žmogus]] 2hwdt2b7pnjj4ievijwlp5xjvrc098x 77117 77102 2022-07-21T16:29:52Z Kurmis 70 /* K */ wikitext text/x-wiki '''''Žmogus''' (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.'' [[Vaizdas:Da Vinci Vitruve Luc Viatour.jpg|thumb|„Žmogus“. [[Leonardas da Vinčis]]]] ==[[Biblija]]== # Dievas tarė: „Padarykime [[žmogus|žmogų]] pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – ''Pr 1,26''. # [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Anksčiau [[gamta]] baugino [[žmogus|žmogų]], o dabar žmogus baugina gamtą. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Aplinkybė, kad [[žmogus]] gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Aš manau, kad [[Dievas]], kurdamas [[žmogus|žmogų]], kažkur pervertino savo sugebėjimus. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Atsisakydamas [[žmogus]] daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===B=== # Be daug ko gali apsieiti [[žmogus]], tik ne be žmogaus. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Bet kuri [[musė]] – tai [[žmogus|žmogaus]] antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – [[Salvadoras Dali|S. Dali]]. # Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. [[Žmogus]] turi žinoti tai ir norėti to. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===Č=== # „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===D=== # Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip [[žmogus|žmonės]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dangus]] viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau [[žmogus]] imdavo [[gėda|gėdytis]] žmogaus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] niekada [[girdėjimas|negirdi]] vienas kito. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini [[savęs]], kad tilptų dar kas nors. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek pasiryžta tokie būti. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Didelis skirtumas – [[žmogus]] negali nusidėti ar nenori. – [[Seneka]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš [[savęs]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] – tai [[žmonija|žmonijos]] knygos turinys. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didis tas [[žmogus]], kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – [[Seneka]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[nuopelnas]] yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo [[aplinkybė|aplinkybes]] ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Du [[žmogus|žmonės]]. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Du [[žmogus|žmonės]] gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duok saulę [[žmogus|žmogui]], jis ilgėsis ledo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip [[priemonė]]s, o visada kaip [[tikslas|tikslą]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Esti [[barokas|baroko]] stiliaus [[žmogus|žmonių]]: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===G=== # Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Geriausias linkėjimas [[žmogus|žmogui]] yra linkėjimas būti žmogumi. – [[Volteras]]. # Grynas [[vynas]] daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas [[vanduo]] daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti [[žmogus|žmogumi]], todėl geriu praskiestą vyną. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===I=== # Ilgainiui [[technika]] taip ištobulės, jog [[žmogus]] galės išsiversti be [[savęs]]. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Ir didis [[žmogus]] – viso labo tik žmogus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir žiūriu į plaukiančią [[minia|minią]], / – Ir ieškau [[žmogus|žmogaus]] žmonėse. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Iš visko, ką turi [[žmogus]], geriausia yra [[akis]], nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – [[Mencijus]]. # Išnaudodamas [[proga|progą]], nereikšmingas ir neturtingas [[žmogus]] gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – [[Liu Bu]]. ===Į=== # Įžymūs [[žmogus|žmonės]] gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų [[žmonija]] nenori pamiršti, kitų – negali. – [[Vladislavas Grzeszczykas|V. Grzeszczykas]]. ===Y=== # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===J=== # Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į [[žmogus|žmones]], kurie nieko negali [[pagyrimas|pagirti]], kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jei mūsų [[žmogus|žmonės]] mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį [[vergas|vergą]], mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – [[Sigitas Tamkevičius|S. Tamkevičius]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo [[organizmas|organizmą]] arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu [[žmogus|žmonės]] visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – [[Šarlotė Brontė|Š. Brontė]]. # „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad būtų nepamainomas, [[žmogus]] visada turi būti kitoks. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]], – sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofas|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kadangi, kaip ir apie [[medis|medį]], tu ničnieko neišmanai apie [[žmogus|žmogų]], jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kai [[žmogus]] nežino, į kurį [[uostas|uostą]] plaukti, joks [[vėjas]] nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekvienas protingas [[žmogus]] baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad [[prasižengimas]] nebūtų pakartotas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]]. # Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Kilnumas|Kilnus]] [[žmogus]] reikalauja iš [[savęs]], o prastuolis – iš kitų. – [[Konfucijus]]. # Klaidinga manyti, kad visi [[žmogus|žmonės]] vienodai geba jausti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kuo mažiau nepriekaištingas [[žmogus]] išoriškai, tuo daugiau [[demonas|demonų]] jo viduje… – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau apie save galvoja, tuo [[vertė|vertesnis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]]. # Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]]. ===L=== # Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. ===M=== # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. [[Žmogus]], tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. ===N=== # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems [[žmogus|žmonėms]]. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Niekada nesivaržykite su [[žmogus|žmogumi]], kuris neturi ko prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip neišsekina [[žmogus|žmogaus]], kaip ilgas nieko [[veikla|neveikimas]]. – [[Aristotelis]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas [[žmogus|žmogaus]] taip nestabdo, kaip jis pats save. – [[Aleksandras Grehamas Belas|A. G. Belas]]. # Niekingi [[žmogus|žmonės]] puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – [[Volteras]]. # Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. – [[Vydūnas]]. # Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik [[žmogus]]. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===P=== # Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp [[žmogus|žmonių]]. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – [[Seneka]]. # Pasistenk nebūti [[žmogus|žmogumi]], kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra [[žmogus]], ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===R=== # Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===S=== # Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Senovėje turtingiausios buvo tos [[šalis|šalys]], kurių buvo dosnesnė [[gamta]]; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis [[žmogus]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Spręsk apie [[žmogus|žmogų]] ne iš jo motinos žodžių, o iš [[kaimynas|kaimynų]] atsiliepimų. – [[Talmudas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Šuo]] nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. [[Žmogus]] nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – [[Buda]]. ===T=== # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Tik nuobodus [[žmogus]] patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote [[žmogus|žmones]] juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Tik žmonėse [[žmogus]] gali [[pažinimas|pažinti]] save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===V=== # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]]. # Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. [[Gamta]] sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka [[žmogus|žmogui]], kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – [[Seneka]]. # Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – [[Seneka]]. # Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. ===Ž=== # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[teisė|teisių]] deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris žino kur eina, pasaulis duoda [[kelias|kelią]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Žmogus]] atsiskleidžia galinėdamasis su [[kliūtis|kliūtimis]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] bjauresnis už [[gyvulys|gyvulį]], kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]], jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas [[tikslas|tikslo]], jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]], judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – [[Konfucijus]]. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – [[Žorž Sand]]. # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # [[Žmogus]] mato savo atspindį žmoguje. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus]] – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti [[savęs]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus]], norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti [[minia]]i nugarą. – [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – [[Moljeras]]. # [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # [[Žmogus]] – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]]. # [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus]] žmogui – šventas dalykas. – [[Seneka]]. # [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo choleros, bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus|Žmonės]] savimi tampa, o ne gimsta. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žmogus|Žmonių]] giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – [[Seneka]]. # Žmonių [[visuomenė]]s pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. [[Žmogus]] yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žvėris|Žvėrys]], gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o [[žmogus|žmonės]], bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – [[Heraklitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== [[Vaizdas:Human.svg|thumb|Žmonės]] ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[Darbas|darbą]]. # Be [[žmogus|žmogiškos]] kompanijos ir pats [[rojus]] nebūtų trokštama vieta. # Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai. # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Būk atidus su [[žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[Liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[Turtas|turtingas]], bet ir [[Išmintis|išmintingas]]. # [[Idėja|Idėjos]] yra vertos tuzino monetų, bet [[Žmogus|žmonės]], kurie jas paverčia [[Veiksmas|veiksmu]], yra neįkainojami. # Jeigu [[žmogus]] joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai [[Pabaiga|baigiasi]] jam tigro skrandyje. # Kai nuogas [[žmogus]] tau [[Pažadas|žada]] audeklą – saugokis. # Kai [[žmogus]] atsiduria [[Bėda|bėdoje]], jis prisimena [[Dievas|Dievą]]. # Kai [[žmogus]] [[Melas|sukčiauja]] tau kartą – [[gėda]] jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # Kiekvienas blogas [[žmogus]] nusipelno blogos [[Problema|problemos]]. # Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis [[žmogus]] – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui. # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # Mažo ūgio [[žmogus]] paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Neskaičiuok, kiek kartų [[žmogus]] griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. # Nors duoda [[ranka]] – [[Žmogus|žmogui]] turi būti [[Dėkingumas|dėkojama]]. # Pagal [[Poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[žmogus|žmogų]]. # Patenkintas [[žmogus]] nesupranta ką jaučia [[Alkis|alkanas]] žmogus. # Prieš šaudamas, [[žmogus]] turi nusitaikyti. # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. # Tas [[žmogus]], kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis. # Tas [[žmogus]], kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. # Tu gali daug [[Pažinimas|sužinoti]] apie [[Žmogus|žmogų]], stebėdamas jį, kada jis yra [[Alkis|alkanas]]. # Tu negali užrišti raištį [[Žmogus|žmogui]] ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[kraujas]] yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin. # [[Žmogus|Žmogaus]] nuopolis prasideda [[Išdidumas|išpuikimu]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris savo [[Įrankis|įrankių]] rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena [[problema]] atrodo panaši į vinį. # [[Žmogus]] griūva vien tam, kad pakiltų. # [[Žmogus]] yra toksai, ką jis [[Valgymas|valgo]]. # [[Žmogus]] nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja [[Gyvatė|gyvatę]], arba gyvatė persekioja jį. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. # [[Žmogus]], kuris yra [[Kantrumas|kantrus]], yra apdovanojamas. # [[Žmogus]], kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. # [[Žmogus]], kuris nesilaiko [[Disciplina|disciplinos]], negali būti įspėtas. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. # [[Žmogus]], kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą. # [[Žmogus]], kuris [[Valgymas|valgo]] vienas, [[Mirtis|miršta]] vienas. # [[Žmogus]], kuris visą laiką [[Verkimas|verkia]], nebūna išgirstas. # [[Žmogus]], kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės. # [[Žmogus]], su per daug didelėmis [[Ambicija|ambicijomis]], negali [[Miegas|miegoti]] ramybėje. # [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti. # [[Žmogus|Žmonės]] yra kaip chameleonai – [[aplinkybė]]s priverčia juos pakeisti jų spalvą. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] gyvena vienas kito [[prieglobstis|prieglobstyje]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[pyktis|piktas]] žmogus. # [[Ankstumas|Ankstyvas]] gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro [[žmogus|žmogų]] sveiką, turtingą ir išmintingą. # Geras [[žmogus]] nuodėmingoje [[Visuomenė|visuomenėje]] atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų. # Jei norite pažinti [[žmogus|žmogų]], stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs [[pinigai|pinigus]]. # Kartais [[žmogus|žmonės]], kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto [[akmuo|akmenis]] dėl to, kad uždažyti jų langai. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Manieros padaro [[Žmogus|žmogų]]. # [[Mokymasis]] gerą [[Žmogus|žmogų]] padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Nė vienas [[žmogus]] negali tarnauti dviems [[Šeimininkas|šeimininkams]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra sala. # Niekas nežino kito [[Žmogus|žmogaus]] [[Našta|naštos]] svorio. # Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodžiai|žodžius]]. # Pokalbių [[žmogus]], be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Stenkis būti ne sėkmės [[Žmogus|žmogus]], bet vertės žmogus. # Stiprus [[Žmogus|žmogus]] ir krioklys patys sau kelią tiesia. # Tas, kuris vaikšto su padoriais [[Žmogus|žmonėmis]], būna vienas iš jų. # Tu gali nuspręsti apie [[Žmogus|žmogų]] pagal kompaniją, kurioje jis laikosi. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus]], kurio sode auga [[šalavijas|šalavijai]], gyvens 100 metų. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo laiko, o [[laikas]] — Sfinkso. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gėris|Geras]] [[žmogus]] mato gerus ženklus. # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. # [[Žmogus]] turi pats padaryti savo [[strėlė|strėles]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi [[žmogus]]. # [[Žmogus]] supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos. # [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. # [[Žmogus]], kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. # [[Žmogus]] turi gerai pažinti pats save. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Bet kuris [[žmogus]] gali [[Valdymas|valdyti]] ramybėje. # [[Įkyrumas|Įkyrus]] [[žmogus]] visada yra piktavalis. # Kiekvienas [[Beprotis|pakvaišęs]] [[žmogus]] galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę. # Kiekvienas [[žmogus]] apie kitus sprendžia pagal save. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo ypatingą [[Įprotis|įprotį]]. # Kiekvienas [[žmogus]], kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Veikla|daryti]], ką jis gali daryti geriausia. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # Nė vienas [[žmogus]] neįgyja viso [[Tobulumas|tobulumo]] iš karto. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]], kuris savo amato [[Meistras|meistru]] taptų jau pirmąją dieną. # [[Nesaikingumas|Nesaikingas]] [[žmogus]] [[mirtis|miršta]] jaunas ir retai mėgaujasi senatve. # Priklausomai nuo to, kaip [[žmogus]] tvarkosi su savimi, jis gali [[mirti]] senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties. # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] [[Žmogus|žmogų]] ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. # [[Žmogus]] aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. # [[Žmogus]] niekada netampa visiškai blogas iš karto. # [[Žmogus]], jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas. # [[Žmogus]], kuris [[Saikas|tenkinasi]], visada yra [[Turtuolis|turtingas]]. # [[Žmogus]], neturintis [[Religija|religijos]], yra kaip arklys be apynasrio. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Iš toli visi [[žmogus|žmonės]] neblogi. # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # Jeigu [[Dievas]] gyventų Žemėje, [[žmogus|žmonės]] jam išdaužytų langus. # Nejausti [[skausmas|skausmo]], reiškia nebūti [[žmogus|žmogumi]]. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # Vienas [[žmogus]] keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma. # [[Žmogus]] ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl” ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmogus}} ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Žmogus]] jzwof9tehokx14u7tbryhzbwpxxypsv 0 1655 77098 73598 2022-07-21T15:18:41Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Aš galiu pralaimėti [[mūšis|mūšį]], bet aš negaliu tuščiai praleisti [[minutė]]s. — [[Napoleonas Bonapartas]]. # Be [[kova|kovos]] ir [[narsa]] blėsta. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Jeigu jau tenka grumtis, tai [[pergalė]] turi būti pasiekta bet kokia kaina. — [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kiekvienas [[gyvenimas]] – tai [[pastanga|pastangos]] ir [[kova]] už teisę būti pačiu savimi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. Ortega I Gasetas]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Nuolat kovodamas su trūkumais, nieko kito ir nepasiekė. — [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik tas [[gyvenimas|gyvenimo]] ir [[laisvė]]s vertas, / Kuris kasdien dėl jų į [[kova|kovą]] stos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Jeigu du [[Brolis|broliai]] [[Kova|kovoja]] dėl savo tėvo [[Žemė|žemės]], tai svetimas žmogus ten mėgausis prakaito liejimu ir darbu. # Kada [[bailys]] pamato žmogų, kurį gali primušti, jis tampa alkanas [[kova|kovoti]]. # Kai [[Dramblys|drambliai]] [[kova|kovoja]], kenčia [[žolė]]. # Kai tu [[Ugnis|ugnimi]] [[Kova|kovoji]] prieš ugnį, kažkas bus sužeistas. # Pastovus [[Kova|kovotojas]], kuris sudrumsčia [[Taika|taiką]], yra susaistomas būti nukautas savo paties [[Pyktis|pykčio]]. # [[Šuo|Šuniukas]] neturėtų [[Kova|konfrontuoti]] su stambiu gyvuliu. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kol du [[šunys]] [[Kova|kovoja]] dėl kaulo, trečiasis su juo nubėga. # Tas, kuris [[Kova|kovoja]] ir pabėga, išlieka ir kitos dienos kovai. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Didvyris|Didvyrį]] pažinsi [[kova|kovos]] lauke. # Geriau [[mirtis|mirti]] [[kova|kovoje]], kaip pasiduoti [[gėda|gėdoje]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Kas su [[kardas|kardu]] [[Kova|kovoja]], tas nuo jo ir žlunga. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Po [[mūšis|mūšio]] kumščiais mojuoti yra beprasmiška. ==Taip pat skaitykite== * [[Karas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|kova}} [[Kategorija:Karyba]] [[Kategorija:Santykiai]] 979aedq95ef3tuttjpnwn66ib5q5cbu 0 1706 77109 72949 2022-07-21T16:07:01Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]] # Deja, [[silpnybė]] čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos [[moteris|mes]], tokios ir esam. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Įsišaknijusios [[silpnybė]]s panašios į musę: tu šimtus kartų ją nuvarai, o ji vėl grįžta ir kankina tave vis labiau. – [[Leopoldas Šeferis|L. Šeferis]]. # Jei žmogus iš tikrųjų [[stiprybė|stiprus]], jis pripažįsta savo [[silpnybė|silpnybes]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Kiek [[vyras|vyrų]] yra nusikaltę tik dėl savo [[silpnybė]]s [[moteris|moterims]]! – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Moteris]] kartais gali prisipažinti turinti [[nuodėmė|nuodėmių]], bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti [[silpnybė|silpnybių]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Moteris]] tik tada stipri, kai apsiginkluoja [[silpnybė|silpnybe]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Silpnybė]] gimdo [[žiaurumas|žiaurumą]]. – [[Seneka]]. # [[Tinginystė]] ir [[silpnybė]] yra kovos ir blaškymosi ženklas. Todėl drąsiai galima tvirtinti, jog didžiausias [[gėris]] yra sielos darna. – [[Seneka]]. # [[Vyras]] myli [[moteris|moterį]], žinodamas visas jos [[silpnybė|silpnybes]], [[užgaida]]s, [[netobulumas|netobulumą]] – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. [[Kategorija:Savybės]] 84qf9ectb0qsck5ihk99jtu1tdlj26l 0 1793 77099 75610 2022-07-21T15:22:33Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Aš niekada nemaniau, kad patogumas ir laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo [[tikslas]] – tokius moralinius [[idealas|idealus]] aš vadinu „kiaulidės idealais“; idealai, kurie vedė mane gyvenimo keliu ir laikas nuo laiko suteikdavo energijos drąsiai sutikti gyvenimą, buvo geranoriškumas, grožis ir tiesa. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Būtent toks ir yra [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]]: gyventi taip, kad ir po mirties liktum gyvas. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]]. # [[Charakteris]] – energingas siekimas užsibrėžtų [[tikslas|tikslų]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Gyvenimas]] be [[tikslas|tikslo]] yra klaidžiojimas. – [[Seneka]]. # Gyvenimo [[tikslas]] – išreikšti save. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Gyvenimo [[tikslas]] yra tikslingas [[gyvenimas]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] [[tikslas]], jeigu jis yra – nuolatinis [[pagunda|pagundų]] ieškojimas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Išsirink aiškų pagrindinį gyvenimo [[tikslas|tikslą]] ir tada derink prie jo visą savo veiklą. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Jei nori gyventi laimingą [[gyvenimas|gyvenimą]] – susiek jį su [[tikslas|tikslu]] o ne su kitais žmonėmis ar daiktais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Joks [[tikslas]] nėra toks kilnus, kad pateisintų negarbingas [[priemonė|priemones]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kad būtumėte gyvenime [[sėkmė|sėkmingi]], turite išmokti siekti vieno pagrindinio ilgalaikio savo [[tikslas|tikslo]] ir žongliruoti dviem trim trumpalaikiais arba vidutinės trukmės siekiais vienu metu. – [[Zigas Ziglaras|Z. Ziglaras]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kilnūs [[tikslas|tikslai]], nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kuo lengviau pasiekiamas [[tikslas]], tuo mažiau jo siekiama. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Laikydami priemones [[tikslas|tikslu]], žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų [[veikla|veiklos]] nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laimė|Laimingo]] gyvenimo esmė yra tvirta [[ramybė]] ir nepajudinamas [[tikėjimas]], o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami savo [[našta|naštą]], o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos tolsta nuo [[tikslas|tikslo]] ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau. Čia taip bėgant labirintu, skubantieji susipainioja. – [[Seneka]]. # Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. # Mus vilioja aukštuma, bet ne laiptai į ją: žvelgdami į [[viršūnė|viršūnę]] mes norėtume eiti į ją lyguma. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nesigręžiokite atgal, kai jau beveik pasiekėte [[tikslas|tikslą]]. – [[Publijus Siras]]. # Netekti [[gyvybė]]s – menkas dalykas <...> bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]] – štai kas napakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Nė dienos nenukrypk nuo savo [[tikslas|tikslo]] – štai būdas prailginti [[laikas|laiką]], be to, būdas labai geras, nors naudotis juo ir nelengva. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Pasiekti [[tikslas|tikslą]] yra taip pat blogai, kaip ir niekada jo nepasiekti. – [[Konfucijus]]. # Persistengti – nereiškia pasiekti [[tikslas|tikslą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Savo [[tikslas|tikslu]] pasirinkime aukščiausiąjį [[gėris|gėrį]], prie kurio veržtumės, į kurį žvelgtume atlikdami kiekvieną darbą – kaip jūrininkai, nusakantys kryptį pagal kurią nors žvaigždę. – [[Seneka]]. # [[Sėkmė]] yra [[pasekmė]], bet tai neturi būti [[tikslas]]. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # [[Sėkmė]]s paslaptis – tai [[tikslas|tikslo]] pastovumas. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. # Teisindamiesi neretai įtikinėjame save, kad nepajėgiame pasiekti [[tikslas|tikslo]]; iš tikrųjų esame ne bejėgiai, o bevaliai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tik pasiekę [[tikslas|tikslą]] sužinome, kad [[kelias]] buvo tinkamas. – [[Polis Valeri|P. Valeri]]. # [[Tikslas]] yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Tikslas|Tikslo]] atkakliai siekiantis žmogus susiranda priemonių, o jei negali jų rasti, sukuria. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Tikslas|Tikslo]] siekimas yra viena svarbiausių [[sėkmė]]s gyvenime sąlygų, nesvarbu, kokio tikslo yra siekiama. – [[Džonas D. Rokfeleris II|Dž. D. Rokfeleris II]]. # Turėk [[tikslas|tikslą]] visam [[gyvenimas|gyvenimui]], tikslą tam tikram savo gyvenimo tarpsniui, tikslą tam tikram laikui, tikslą metams, mėnesiui, savaitei, dienai, valandai ir minutei, aukok mažesnius tikslus dėl didesnių. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Tvirta, sąmoninga, tikra [[valia]] pirmiausia susijusi su [[įsitikinimas|įsitikinimu]], kad [[tikslas]] bus pasiektas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Užuojauta]] – blogas palydovas, bet dar blogiau, kai ji tampa [[tikslas|tikslu]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus]], jei nežino, ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o štai vedamas [[tikslas|tikslo]] jis tvirtai juda pirmyn nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] sutvertas laimei, ir [[laimė]] yra visų jo darbų [[tikslas]]. – [[Aristotelis]]. == Antikiniai posakiai == ''Tantalo kančios''. *Nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas – sen. graikų mitų personažas – Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Tikslas]] pateisina priemones. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Dievas su tais, kurie kantriai siekia savo [[tikslas|tikslo]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|tikslas}} [[Kategorija:Psichologija]] [[Kategorija:Strategija]] pp7f5m6x1fms8ugkbcqwb39kie08wn5 0 2012 77114 76352 2022-07-21T16:21:27Z Kurmis 70 /* G */ wikitext text/x-wiki '''''Moteris''' – 1. vaikus gimdančios lyties žmogus; 2. moteriškos lyties ištekėjęs asmuo.'' [[Vaizdas:Woman.svg|thumb|Moteris]] ==[[Biblija]]== # [[Gimdymas|Gimdydama]] [[moteris]] būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. – ''Jn 16,21.'' # [[Išmintis|Išmintinga]] [[moteris]] statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – ''Pat 14, 1.'' # Yra skirtumas tarp [[žmona|žmonos]] ir mergaitės. Netekėjusi [[moteris]] rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – ''1 Kor 7,32-34.'' # [[Moteris|Moters]] [[grožis]] padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – ''Sir 36, 22.'' # Neatsiduok [[moteris|moteriai]] ir neleisk jai trypti savo [[orumas|orumo]]. – ''Sir 9, 2.'' # Neleidžiu, kad [[moteris]] mokytų nei kad vadovautų [[vyras|vyrui]], – ji tesilaiko tyliai. – ''1 Tim 2,12.'' # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] galva yra [[Kristus]], [[moteris|moters]] galva – vyras, o Kristaus galva – [[Dievas]]. – ''1 Kor 11,3.'' # O [[moteris|moteriai]] jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme [[gimdymas|gimdysi]] vaikus, bet aistringai geisi savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jis valdys tave“. – ''Pr 3, 16.'' # Taip pat, kad [[moteris|moterys]] puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,– gerais darbais. – ''1 Tim 2, 9-10''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai [[vyras]] nori iš [[moteris|moters]] taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Antrą kartą teka tik ta [[moteris]], kuri nekentė savo pirmojo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]]. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją [[žmona|žmoną]]. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ar galima kalbėti apie [[moteris|moters]] lygybę, jeigu moteris – dievybė. – [[Vasilijus Goloborodka|V. Goloborodka]]. # Ar [[moteris|moterims]] atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – [[Šarlis Furjė|Š. Furjė]]. # Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori [[moteris]]? – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Aš galiu greičiau sutaikyti visą [[Europa|Europą]] negu dvi [[moteris]]. – [[Liudvikas XIV]]. # Aš stovėjau šalia jos, klausiausi jos ir galvojau, kaip baisu mylėti [[moteris|moterį]] ir būti neturtingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]]. # Atminkite auksinę taisyklę: kai pora gyvena kartu, [[moteris]] gali tikėtis [[seksas|sekso]] kada panorėjusi, o [[vyras]] tiktai kada ji panorės. – [[Aleks Halat|A. Halat]]. ===B=== # Be [[moteris|moters]] gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Bet kuri [[moteris]] verta [[seksas|sekso]], bet ne visos – dukart. – [[Artūras Blochas|A. Blochas]]. # Bendra [[vyras|vyrų]] ir [[moteris|moterų]] klaida: netekę originalo ieškom kopijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Buitis]] – tai laikrodis, kurio svarsčiai – [[pinigai]], švytuoklė – [[moteris]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. ===D=== # Daili [[moteris]] nušvietė man [[akis]]. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – [[Aloizas Alzheimeris|A. Alzheimeris]]. # Dauguma [[moteris|moterų]] iš visų jėgų stengiasi [[vyras|vyrą]] pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Dauguma [[vyras|vyrų]], kurie koneveikia [[moteris]], iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – [[Remi de Gurmonas|R. de Gurmonas]]. # Deja, [[silpnybė]] čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos [[moteris|mes]], tokios ir esam. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Dievas sukūrė [[moteris]] gražias, kad jas galėtų mylėti [[vyras|vyrai]], ir kvailas, kad jos galėtų mylėti vyrus. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dvaras be [[moteris|moterų]] – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – [[Pranciškus Asyžietis]]. ===E=== # Eiles rašančios [[moteris|moterys]] – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Emanicipuotai [[moteris|moteriai]] reikalingas emanicipuotas [[vyras]]. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===G=== # Gera [[moteris]] ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Girtavimas|Girtaujančios]] [[moteris|moterys]] gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – [[Aristotelis]]. # Gyventi be [[moteris|moterų]] taip pat sunku, kaip ir su jomis. – [[Aristofanas]]. # Graži [[moteris]] patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Gražios [[Moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. – [[Vang Čungas]]. ===I=== # Idealus [[vyras]] turi kalbėti su [[moteris|moterimis]] kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. <…> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Ilgiausiai prisimeni [[moteris]], kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Įprastai [[moteris|moterys]] atidžiau renkasi naktinius marškinius negu [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. # Išvengti [[moteris|moteries]] yra vienintelis kelias – vesti ją. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===Į=== # Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas [[moteris|moterys]] tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===Y=== # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jeigu būčiau [[moteris]] – kvėpinčiausi [[kava]]. – [[Džonas van Drutenas|Dž. van Drutenas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Jei [[vyras]] nepažino [[moteris|moters]] kūno [[grožis|grožio]] – tai jau [[Dievas|Dievo]] bausmė. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja [[moteris]] – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu [[moteris]] eina išdidžiai pakelta galva – ji turi [[meilužis|meilužį]]. Jeigu moteris eina nuleidusi galvą – ji turi meilužį. Jei moteris laiko galvą tiesiai – ji turi meilužį. Ir apskritai, jeigu moteris yra su galva, tai ji turi meilužį. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk [[vyras|vyro]]. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta – paprašyk [[moteris|moters]]. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Jeigu [[vyras]] nesugeba savo [[žmona|žmonos]] paversti [[meilužė|meiluže]], tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas [[moteris]].– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Ji]] stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===K=== # Kad [[moteris]] iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors [[vyras|vyro]] ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kai [[Adomas]] rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė [[moteris|moterį]]. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo [[miegas]] buvo paskutinis jo [[poilsis]]. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Kai kurių [[moteris|moterų]] paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai [[moteris]] atleidžia [[vyras|vyrui]], neturėtų pusryčiams šildyti jo [[nuodėmė|nuodėmių]]. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kai [[moteris]] gili upė, [[vyras]] stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai viena [[moteris]] išmoko [[skaitymas|skaityti]], pasaulyje atsirado moterų problema. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Kaip blogai [[vyras|vyrai]] begalvotų apie [[moteris]], bet kuri moteris galvoja apie juos dar blogiau. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # Kaip [[moteris|moterys]] bijo gauti, taip [[vyras|vyrai]] bijo duoti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kalbėkime be užuolankų: [[moteris|moterys]] niekada nesižavėjo genialiais [[vyras|vyrais]]... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Karas]] vienodai apmokestina visus: iš [[vyras|vyrų]] paima [[kraujas|kraują]], iš [[moteris|moterų]] [[ašara]]s. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Kartais viena [[moteris]] esti daug įžvalgesnė už šimtą [[vyras|vyrų]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas tai yra [[meilužė]]? [[Moteris]], šalia kurios pamiršti visus jos lyties trūkumus. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # – Kiek atsimenu, dar nesu atsivertęs knygos, kurioje nebūtų rašoma apie [[moteris|moterų]] nepastovumą. Ir iš dainų, ir iš patarlių – iš visko matyti, kad moterys nepatikimos. Dabar turbūt sakysite, kad visa tai parašė vyrai?<br />– Gal ir sakysiu. Taip, taip, prašau jūsų – nereikia jokių pavyzdžių iš knygų. [[Vyras|Vyrai]] visada galėjo laisviau išreikšti savo nuomonę. Jie visada buvo labiau išsilavinę, ir plunksną nuo seno savo rankose laiko vyrai. Taigi neieškokime įrodymų knygose. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kiek yra nuostabių [[moteris|moterų]], pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms [[ištikimybė|ištikimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kiek [[vyras|vyrų]] yra nusikaltę tik dėl savo [[silpnybė]]s [[moteris|moterims]]! – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kiekvienas [[vyras]] myli dvi [[moteris]]; viena yra jo vaizduotės kūrinys, o kita dar negimusi. – [[Kahlilas Gibranas|K. Gibranas]]. # [[Komplimentas|Komplimentai]] nuginkluoja [[vyras|vyrus]], o ne [[moteris]]. Štai toks lyčių skirtumas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kur [[moteris]] yra – [[tyla|tylos]] nėra. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp [[vyras|vyro]] ir siekiamos, bet nepasiekiamos [[moteris|moteries]]. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===L=== # Lengvabūdiškas [[elgesys]] – tai mažiausias lengvo elgesio [[moteris|moters]] trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Lengviau gyventi su aistringa [[moteris|moterimi]] nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. ===M=== # Manau, [[moteris|jos]] (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – [[Seneka]]. # Manau, kad pasisekimas tarp [[moteris|moterų]] – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Manau, neginčytina, kad [[moteris|moterys]] paprastai yra kvailesnės negu [[vyras|vyrai]]. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Manoma, kad [[moteris]] privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Mąstanti [[moteris]] yra prarasta moteris. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Mergaitė|Mergaites]] puošia [[kuklumas]], o [[moteris]] – [[brangakmenis|brangakmeniai]]. – [[Marilin Monro|M. Monro]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Mėgstu [[vyras|vyrus]] su [[ateitis|ateitimi]] ir [[moteris]] su [[praeitis|praeitimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Moralizuojantis [[vyras]] paprastai esti [[veidmainis]], o moralizuojanti [[moteris]] – visada [[kvailys|kvailelė]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moteriai]] būti [[grožis|gražiai]] yra tik viena galimybė, o būti [[patrauklumas|patraukliai]] – šimtai tūkstančių. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # [[Moteris|Moteriai]] [[namai]] turi būti centras, bet ne jos pasaulio ribos. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # [[Moteris|Moterims]] būdinga įrodinėti tai, kas neįmanoma, remiantis įmanomu, ir neigti tai, kas akivaizdu, remiantis nuojauta. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]] atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas [[vyras]] negauna to, ką turėtų gauti. – [[Cesare Pavese|C. Pavese]]. # [[Moteris]] daug greičiau linksta į piktas [[mintis]] negu [[vyras]]. – [[Demokritas]]. # [[Moteris]] – didis žodis. Tai mergaitės [[tyrumas]], tai draugės [[pasiaukojimas]], tai motinos [[žygdarbis]]. – [[Nikolajus Nekrasovas|N. Nekrasovas]]. # [[Moteris]] – didžioji [[vyras|vyro]] auklėtoja. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Moteris]] gali būti blogesnė už [[angelas|angelą]], o [[vyras]] turi būti tik truputį geresnis už [[velnias|velnią]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] geba [[svajonė|svajonę]] paversti [[realybė|realybe]]. – [[Vladimiras Megrė|V. Megrė]]. # [[Moteris]] – geriausia mokykla [[diplomatas|diplomatams]]. – [[Ignas Šeinius|I. Šeinius]]. # [[Moteris]] gimdo vaikus, juos augina, tvarko namų ūkį ir dar rūpinasi materialine gerove? Tai ne visai teisinga. – [[Agnė Stankūnaitė|A. Stankūnaitė]]. # [[Moteris]] ir [[vyras]] papildo vienas kitą. – [[Motina Teresė]]. # [[Moteris]] išmoksta neapkęsti tiek, kiek ji praranda mokėjimą žavėti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moteris]] yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – [[Žiulis Mišlė|Ž. Mišlė]]. # [[Moteris]], kaip ir [[pinigas]], eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] kartais gali prisipažinti turinti [[nuodėmė|nuodėmių]], bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti [[silpnybė|silpnybių]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]], kuri nesikvėpina, neturi [[ateitis|ateities]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kuri nesinaudoja [[kosmetika]], pernelyg gerai apie save galvoja. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu anksčiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]], kurios niekas nemyli – nulis ir nieko daugiau. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]] mylimo vyro [[veidas|veidą]] pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris]], neturinti nieko, be [[grožis|grožio]], panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – [[Mathurin Regnier|M. Regnier]]. # [[Moteris]] nėra pavaldi taip, tarsi [[vyras]] turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # [[Moteris]] privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – [[Alma Dūdienė|A. Dūdienė]]. # [[Moteris]] reikia dievinti arba pamesti. Kitaip būti negali. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]] – sumaištis ir labirintas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. L. Safonas]]. # [[Moteris]] – [[šeima|šeimos]] gelbėtoja arba pražūtis. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris]] – tai ašis, apie kurią sukasi [[civilizacija]]. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] – tai luošas, [[gamta|gamtos]] sužalotas [[vyras]]. – [[Aristotelis]]. # [[Moteris]] – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris]] – tai paveikslas. [[Vyras]] – tai problema. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai<ref>Kiekvienai.</ref> vyriškos globos reikia. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Moteris]] tik tada stipri, kai apsiginkluoja [[silpnybė|silpnybe]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Moteris]] turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Moteris]] turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – [[Avicena]]. # [[Moteris]] turi daugiau drąsos, o [[vyras]] – daugiau genijaus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris]] turi priklausyti tam vyrui, kuris išspręs jos problemas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris|Moterys]], be abejo, protingesnės. Jūs kada nors girdėjote apie moterį, kuri neteko galvos tik dėl to, kad vyro kojos gražios? – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Moteris|Moterys]] be vyrų draugijos vysta, o [[vyras|vyrai]] be moterų – kvailėja. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Moteris|Moterys]] būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – [[Ambrozas Birsas|A. Birsas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Moteris|Moterys]] ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mums [[noras|norą]] kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] yra silpnos, bet [[motina|motinos]] – stiprios. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]], kad ir kokios gražios jos būtų, turi vieną trūkumą – jos atitraukia vyrų smegenis nuo maisto. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] kaip arbatos pakeliai; kuo ilgiau laikai karštame vandenyje, tuo ji stipresnė. – [[Eleonora Ruzvelt|E. Ruzvelt]]. # [[Moteris|Moterys]] kažkokiu būdu iš karto atspėja, su kuo esame pasirengę joms būti neištikimi. Kartais netgi anksčiau, negu mums tai ateina į galvą. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # [[Moteris|Moterys]], kurios [[juokas|juokiasi]] akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. [[Ašara|Ašaros]] tiek terodo [[dorybė]]s, kiek lašėjimas nuo stogo. – [[Demokritas]]. # [[Moteris|Moterys]] lengviausiai pravirkdo tuos [[vyras|vyrus]], kurių labiausiai bijo kiti vyrai. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Moteris|Moterys]] – lyg elektros srovė – nebūtina žinoti, kaip veikia, kad nupurtytų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mėgsta kalbėti dviese, o [[vyras|vyrai]] — trise. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – [[vyras|vyrams]] tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai! – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Moteris|Moterys]] nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Moteris|Moterys]] nuslopina mūsų nervingumą, sušvelnina pernelyg didelį individualizmą ir grąžina mus į žmonių giminės prieglobstį. – [[Morisas Baresas|M. Baresas]]. # [[Moteris|Moterys]] prisirišusios prie [[mada|mados]], nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # [[Moteris|Moterys]] retai klysta vertindamos viena kitą. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] turi nuostabią [[nuojauta|nuojautą]]: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] viena kitos nemėgsta dėl [[vyras|vyrų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]] – žavingai aikštinga lytis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo [[grožis|grožį]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Moteris|Moters]] geriausi meilės laiškai yra visada rašomi [[vyras|vyrui]], kurį ji išduoda. – [[Lorensas Darelas|L. Darelas]]. # [[Moteris|Moters]] [[instinktas]] vertas didžiųjų žmonių [[įžvalgumas|įžvalgumo]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. # [[Moteris|Moters]] jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, o moteris... tik dievinti! – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris|Moters]] [[mintis|mintys]] švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia. – [[Oliveris Herfordas|O. Herfordas]]. # [[Moteris|Moters]] nuovoka tikslesnė už [[vyras|vyro]] tvirtumą. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # [[Moteris|Moters]] [[pašaukimas]], jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu [[vyras|vyro]] [[idealas|idealu]] (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Moteris|Moters]] širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moters]] vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. ===N=== # Nedera garsiai pasakoti apie [[malonė|malones]], kuriomis mus apdovanojo [[moteris|moterys]] ir [[karalius|karaliai]]. – [[Volteras]]. # Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų [[moteris]] mylėti savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrus]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose [[moteris]] visada palieka vietos nutylėjimui. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekada negalima pasitikėti [[moteris|moterimi]], kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekas kitas taip nepuošia [[moteris|moters]], kaip tas, kuris ją puošia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] draugu, jeigu gali būti jos meilužiu. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip netrukdo romanui, kaip [[moteris|moters]] humoro jausmas ir jo nebuvimas pas [[vyras|vyrą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką [[moteris|moterį]] paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti. – [[Markas Žilberas Sovažonas|M. Ž. Sovažonas]]. # Nieko nėra pasaulyje tokio nesavanaudiško, kaip tikrai mylinti [[moteris]]. – [[Vsevolodas Kočetovas|V. Kočetovas]]. # Norėdami pavaizduoti angelų [[grožis|grožį]], juos vaizduoja panašius į [[moteris]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nuo [[moteris|moters]] darbo blėsta ir [[vyriškumas]]. – [[Leonas Bušma|L. Bušma]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis [[menas]] yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===P=== # Pagrindinė priežastis, kodėl [[moteris|moterims]] [[katė]]s patinka labiau negu [[šuo|šunys]], yra ta, kad jos susitapatina, labiau negu [[Vyras|vyrams]] norėtųsi, su katės [[nepriklausomybė|nepriklausomybe]]. – [[Klivlendas Emoris|K. Emoris]]. # Pakako, kad vienas [[vyras]] įsimylėtų [[moteris|moterį]], ir [[pasaulis]] tapo toks, koks yra. – [[Volteras]]. # Palyginę [[vyras|vyrą]] ir moterį apskritai, galime pasakyti: [[moteris]] nesugebėtų taip genialiai puoštis, jei neturėtų antrojo vaidmens instinkto. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pasaulyje mažai padorių [[moteris|moterų]], kurioms neįgriso jų [[dorybė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pasaulyje tiek daug [[moteris|moterų]], su kuriomis galima permiegoti, ir tiek mažai tokių, su kuriomis galima pasikalbėti. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pati kvailiausia [[moteris]] pajėgi suvaldyti patį protingiausią [[vyras|vyrą]], bet tik pati protingiausia – [[kvailys|kvailį]]. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Pažiūra į [[moteris|moterį]] – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. ===R=== # Reikia dažnai nusileisti [[moteris|moteriai]], kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===S=== # Sakoma, kad [[moteris|moterys]] – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa. – [[Džonas Miltonas|Dž. Miltonas]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Savo [[eisena]] [[moteris]] gali viską parodyti, neleisdama nieko pamatyti. – [[Onorė de Balzakas|Balzakas]]. # Savo vyrų visada pavydi negražios [[moteris|moterys]]. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Seksas]] prasideda tada, kai [[moteris]] paima [[vyras|vyrą]] už rankos. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Seksualumas|Seksuali]] [[moteris]] pirmiausia turi būti [[moteriškumas|moteriška]] – švelni, taktiška. Ne tokia, kuri viską rėžia į akis tiesiai šviesiai... – [[Asta Baukutė|A. Baukutė]]. # Skaisti ta [[moteris]], kurios niekas negeidė. – [[Ovidijus]]. # Skaitanti [[pamokslas|pamokslus]] [[moteris]] panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Skirtumas tarp [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]]: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Su [[moteris|moterimis]] [[ginčas|ginčijamasi]] širdimi, o ne protu. – [[Matjus Arnoldas|M. Arnoldas]]. # Sunku sukurti [[vyras|vyro]] laimę, pasmerkiant kančioms [[moteris|moterį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Susitvardyti, kai apmaudu, ir nekelti scenų, kai skaudu – štai kokia yra ideali [[moteris]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Suvilioti artimą gerai [[nuomonė|nuomonei]] apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti [[moteris|moteriai]] šiame mene? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Š=== # Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas [[moteris|moters]] prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje [[kultūra]] yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===T=== # Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarybų Sąjungoje išspręstas [[moteris|moterų]] klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # Tas, kuris sugeba valdyti [[moteris|moterį]], sugebės valdyti [[valstybė|valstybę]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Tegu [[moteris]] nesamprotauja: tai siaubinga. – [[Demokritas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tik gerbiantis [[moteris|moterį]] [[vyras]] gali išsiskirti su ja nepažemindamas. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. # Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Tik [[moteris|moterys]] moka mylėti – ir Dievą, ir žmogų. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # Tik [[pamišėlis|pamišėliai]] ir [[moteris|moterys]] moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės [[kančia|kančios]] didina [[pastabumas|pastabumą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tris dalykus [[moteris]] gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. ===U=== # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. ===V=== # Vadinti [[moteris|moterį]] silpnąja lytim yra šmeižtas. Tai [[vyras|vyro]] neteisingumas moteriai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Veidrodis]], kuriuo [[moteris]] pasitiki labiausiai, yra vyro [[akis|akys]]. – [[Zigmundas Grafas|Z. Grafas]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienu klausimu [[vyras|vyrai]] ir [[moteris|moterys]], be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi [[opiumas|opiumą]], islamo šalys turi [[hašišas|hašišą]], vakarai turi [[moteris]]. – [[Andrė Malro|A. Malro]]. # Visi [[aforizmas|aforizmai]] apie [[moteris]] savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Visi [[vyras|vyrai]], išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama [[moteris]] būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė... Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – [[Džonas Stiuartas Milis|Dž. St. Milis]]. # Visos [[moteris|moterys]] vienodos, tik kai kurios neišsiduoda. Visos moterys klaidina vyrus neišbrendamam rūke. – [[Marina Cvetajeva|M. Cvetajeva]]. # Visos simpatiškos [[moteris|moterys]] yra gražios. – [[Valdas Adamkus|V. Adamkus]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų ištekėjusios, o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # [[Vyras|Vyrai]] nepagarbiai elgiasi su [[moteris|moterimi]] beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Vyras|Vyrai]] turi būti [[ištikimybė|ištikimi]] [[moteris|moterims]], kurios juos myli, jau bent dėl tų nuolatinių stebuklų, kuriuos kuria meilė aukštesniajame pasaulyje, vadinamame dvasiniu pasauliu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o [[moteris]] galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vyras]] geriau saugo kitų, o ne savo [[paslaptis]]. [[Moteris]] geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros [[politika|politikės]] kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos neduoda teisingo ir pilno akordo. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madzinis]]. # [[Vyras]] myli [[moteris|moterį]], žinodamas visas jos [[silpnybė|silpnybes]], [[užgaida]]s, [[netobulumas|netobulumą]] – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai [[moteris]] – karalienė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Vyras|Vyro]] niekuomet nežeis kito vyro žavėjimasis jo mylima moterimi, – tik [[moteris]] gali paversti tai kankyne. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Vyras|Vyrui]] [[moteris]] – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos [[krūtinė|krūtinę]], ir jis vėlei įgauna [[jėga|jėgų]]. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, [[moteris]] – tik dievinti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Ž=== # Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas [[vyras|vyro]] [[intelektas]]... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žemė]] turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą [[moteris|moterį]]. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. [[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|Sandras Botičelis. Veneros gimimas.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]], yra kaip laukas be sėklos. # [[Moteris]], kuri persekioja vyrą dėl [[Seksas|sekso]], praranda savo dvasinį [[Grožis|grožį]]. # Nėščia [[moteris]] negali tvirtinti, kad ji yra nekalta. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Moteris|Moterį]] lengva nupirkti, bet sunku parduoti. # Supykusios [[Moteris|moterys]] būna kaip vapsvos. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gera [[moteris]] ir iš asilo padarys [[vyras|vyrą]]. # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. # Nemušk [[moteris|moters]] netgi gėle. # Ten, kur niekinama [[moteris]], visos [[malda|maldos]] yra tuščios. # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # [[Moteris|Moters]] plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Graži [[moteris]] pasidaro visų negražių priešė. # [[Moteris|Moterų]] [[liežuvis]] yra kardas, ir jos tikrai rūpinasi, kad jis nerūdytų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būdama [[moteris]], nekelk [[Kardas|kardo]]. # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. # Tylėjimas yra nuostabiausias [[Moteris|moters]] bruožas. # Tyli [[moteris]] visada yra daug žavingesnė negu triukšminga. ===[[Malaiziečių patarlės ir priežodžiai|Malaiziečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]] kaip smiltelė upėje. ===[[Norvegų patarlės ir priežodžiai|Norvegų]]=== # Kiekvienoje [[moteris|moteryje]] yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Įsimylėjusi [[moteris]] persūdo sriubą ir persaldo miegą. # Jei [[moteris]] iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila. # Jeigu tavo [[moteris]] neteisi, eik ir atsiprašyk jos. # [[Moteris|Moteriai]] tiek metų, kiek metų jos vyrui. # Pasakyk [[moteris|moteriai]], kad ji [[grožis|graži]] ir velnias pakartos tai dešimt kartų. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Net jei [[moteris|moterys]] būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum. # Visos [[mergaitė]]s yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių [[boba|bobų]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Nėra tokio gero [[vyras|vyro]], kurio [[moteris]] negalėtų padaryti geresniu. # [[Vyras|Vyrai]] myli galva, o [[moteris|moterys]] mąsto širdimi. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Vyras|Vyrai]] stato namus, o [[moteris|moterys]] juos kuria. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – galva be kūno, [[moteris]] be vyro – kūnas be galvos. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Gali išsigelbėti nuo tigro, žemės drebėjimo ar taifūno, bet ne nuo [[moteris|moters]], kuri nusprendė tave užvaldyti. # Кai [[senmergė|sena merga]] išteka, ji akimirksniu tampa jauna [[moteris|moterim]]. # Lai apsaugo tave [[Dievas]] nuo blogų [[moteris|moterų]], o nuo gerų gelbėkis pats. # [[Moteris|Moterys]] [[vyras|vyrams]] išpešioja sparnus, o po to guodžiasi, kad jie ne angelai. # [[Vyras|Vyrai]] daugiau padarytų, jei [[moteris|moterys]] mažiau kalbėtų. # [[Vyras]] be [[moteris|moters]] – pusė vyro. ==[[Merfio dėsniai]]== # Iš pradžių [[Dievas]] sukūrė Žemę. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[vyras|Vyrą]]. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[moteris|Moterį]]. Daugiau nei Dievas, nei Vyras nesiilsėjo. # Jei [[moteris]] ko nors prašo, reikia būtinai duoti, nes ji pasiims pati. # Jei neturi [[moteris|moters]], vadinasi, kažkas turi dvi. – ''Antrasis pasimatymų dėsnis.'' # Kai [[vyras|vyrui]] blogai – jis ieško [[moteris|moters]]. Kai vyrui gerai – jis ieško dar vienos. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Moteris]] slepia nuo [[vyras|vyro]] savo [[praeitis|praeitį]], o vyras nuo moters – jos [[ateitis|ateitį]]. # [[Moteris]] turi rengtis taip, kad [[vyras|vyrui]] norėtųsi ją nurengti. # [[Moteris|Moterys]] gali viską, tik kai kurios drovisi. # Nei viena [[moteris]] nesielgs su jumis taip baisiai, kaip moteris, kurią jūs vesite. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. ==Taip pat skaitykite== * [[Moteriškumas]] * [[Vyras]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|moteris}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Žmogus]] 20hn588bibpishcsj8nniyf9sc06uxt 77115 77114 2022-07-21T16:22:00Z Kurmis 70 /* P */ wikitext text/x-wiki '''''Moteris''' – 1. vaikus gimdančios lyties žmogus; 2. moteriškos lyties ištekėjęs asmuo.'' [[Vaizdas:Woman.svg|thumb|Moteris]] ==[[Biblija]]== # [[Gimdymas|Gimdydama]] [[moteris]] būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. – ''Jn 16,21.'' # [[Išmintis|Išmintinga]] [[moteris]] statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – ''Pat 14, 1.'' # Yra skirtumas tarp [[žmona|žmonos]] ir mergaitės. Netekėjusi [[moteris]] rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – ''1 Kor 7,32-34.'' # [[Moteris|Moters]] [[grožis]] padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – ''Sir 36, 22.'' # Neatsiduok [[moteris|moteriai]] ir neleisk jai trypti savo [[orumas|orumo]]. – ''Sir 9, 2.'' # Neleidžiu, kad [[moteris]] mokytų nei kad vadovautų [[vyras|vyrui]], – ji tesilaiko tyliai. – ''1 Tim 2,12.'' # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] galva yra [[Kristus]], [[moteris|moters]] galva – vyras, o Kristaus galva – [[Dievas]]. – ''1 Kor 11,3.'' # O [[moteris|moteriai]] jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme [[gimdymas|gimdysi]] vaikus, bet aistringai geisi savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jis valdys tave“. – ''Pr 3, 16.'' # Taip pat, kad [[moteris|moterys]] puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,– gerais darbais. – ''1 Tim 2, 9-10''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai [[vyras]] nori iš [[moteris|moters]] taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Antrą kartą teka tik ta [[moteris]], kuri nekentė savo pirmojo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]]. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją [[žmona|žmoną]]. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ar galima kalbėti apie [[moteris|moters]] lygybę, jeigu moteris – dievybė. – [[Vasilijus Goloborodka|V. Goloborodka]]. # Ar [[moteris|moterims]] atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – [[Šarlis Furjė|Š. Furjė]]. # Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori [[moteris]]? – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Aš galiu greičiau sutaikyti visą [[Europa|Europą]] negu dvi [[moteris]]. – [[Liudvikas XIV]]. # Aš stovėjau šalia jos, klausiausi jos ir galvojau, kaip baisu mylėti [[moteris|moterį]] ir būti neturtingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]]. # Atminkite auksinę taisyklę: kai pora gyvena kartu, [[moteris]] gali tikėtis [[seksas|sekso]] kada panorėjusi, o [[vyras]] tiktai kada ji panorės. – [[Aleks Halat|A. Halat]]. ===B=== # Be [[moteris|moters]] gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Bet kuri [[moteris]] verta [[seksas|sekso]], bet ne visos – dukart. – [[Artūras Blochas|A. Blochas]]. # Bendra [[vyras|vyrų]] ir [[moteris|moterų]] klaida: netekę originalo ieškom kopijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Buitis]] – tai laikrodis, kurio svarsčiai – [[pinigai]], švytuoklė – [[moteris]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. ===D=== # Daili [[moteris]] nušvietė man [[akis]]. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – [[Aloizas Alzheimeris|A. Alzheimeris]]. # Dauguma [[moteris|moterų]] iš visų jėgų stengiasi [[vyras|vyrą]] pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Dauguma [[vyras|vyrų]], kurie koneveikia [[moteris]], iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – [[Remi de Gurmonas|R. de Gurmonas]]. # Deja, [[silpnybė]] čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos [[moteris|mes]], tokios ir esam. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Dievas sukūrė [[moteris]] gražias, kad jas galėtų mylėti [[vyras|vyrai]], ir kvailas, kad jos galėtų mylėti vyrus. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dvaras be [[moteris|moterų]] – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – [[Pranciškus Asyžietis]]. ===E=== # Eiles rašančios [[moteris|moterys]] – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Emanicipuotai [[moteris|moteriai]] reikalingas emanicipuotas [[vyras]]. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===G=== # Gera [[moteris]] ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Girtavimas|Girtaujančios]] [[moteris|moterys]] gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – [[Aristotelis]]. # Gyventi be [[moteris|moterų]] taip pat sunku, kaip ir su jomis. – [[Aristofanas]]. # Graži [[moteris]] patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Gražios [[Moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. – [[Vang Čungas]]. ===I=== # Idealus [[vyras]] turi kalbėti su [[moteris|moterimis]] kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. <…> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Ilgiausiai prisimeni [[moteris]], kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Įprastai [[moteris|moterys]] atidžiau renkasi naktinius marškinius negu [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. # Išvengti [[moteris|moteries]] yra vienintelis kelias – vesti ją. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===Į=== # Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas [[moteris|moterys]] tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===Y=== # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jeigu būčiau [[moteris]] – kvėpinčiausi [[kava]]. – [[Džonas van Drutenas|Dž. van Drutenas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Jei [[vyras]] nepažino [[moteris|moters]] kūno [[grožis|grožio]] – tai jau [[Dievas|Dievo]] bausmė. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja [[moteris]] – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu [[moteris]] eina išdidžiai pakelta galva – ji turi [[meilužis|meilužį]]. Jeigu moteris eina nuleidusi galvą – ji turi meilužį. Jei moteris laiko galvą tiesiai – ji turi meilužį. Ir apskritai, jeigu moteris yra su galva, tai ji turi meilužį. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk [[vyras|vyro]]. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta – paprašyk [[moteris|moters]]. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Jeigu [[vyras]] nesugeba savo [[žmona|žmonos]] paversti [[meilužė|meiluže]], tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas [[moteris]].– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Ji]] stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===K=== # Kad [[moteris]] iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors [[vyras|vyro]] ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kai [[Adomas]] rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė [[moteris|moterį]]. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo [[miegas]] buvo paskutinis jo [[poilsis]]. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Kai kurių [[moteris|moterų]] paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai [[moteris]] atleidžia [[vyras|vyrui]], neturėtų pusryčiams šildyti jo [[nuodėmė|nuodėmių]]. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kai [[moteris]] gili upė, [[vyras]] stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai viena [[moteris]] išmoko [[skaitymas|skaityti]], pasaulyje atsirado moterų problema. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Kaip blogai [[vyras|vyrai]] begalvotų apie [[moteris]], bet kuri moteris galvoja apie juos dar blogiau. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # Kaip [[moteris|moterys]] bijo gauti, taip [[vyras|vyrai]] bijo duoti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kalbėkime be užuolankų: [[moteris|moterys]] niekada nesižavėjo genialiais [[vyras|vyrais]]... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Karas]] vienodai apmokestina visus: iš [[vyras|vyrų]] paima [[kraujas|kraują]], iš [[moteris|moterų]] [[ašara]]s. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Kartais viena [[moteris]] esti daug įžvalgesnė už šimtą [[vyras|vyrų]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas tai yra [[meilužė]]? [[Moteris]], šalia kurios pamiršti visus jos lyties trūkumus. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # – Kiek atsimenu, dar nesu atsivertęs knygos, kurioje nebūtų rašoma apie [[moteris|moterų]] nepastovumą. Ir iš dainų, ir iš patarlių – iš visko matyti, kad moterys nepatikimos. Dabar turbūt sakysite, kad visa tai parašė vyrai?<br />– Gal ir sakysiu. Taip, taip, prašau jūsų – nereikia jokių pavyzdžių iš knygų. [[Vyras|Vyrai]] visada galėjo laisviau išreikšti savo nuomonę. Jie visada buvo labiau išsilavinę, ir plunksną nuo seno savo rankose laiko vyrai. Taigi neieškokime įrodymų knygose. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kiek yra nuostabių [[moteris|moterų]], pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms [[ištikimybė|ištikimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kiek [[vyras|vyrų]] yra nusikaltę tik dėl savo [[silpnybė]]s [[moteris|moterims]]! – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kiekvienas [[vyras]] myli dvi [[moteris]]; viena yra jo vaizduotės kūrinys, o kita dar negimusi. – [[Kahlilas Gibranas|K. Gibranas]]. # [[Komplimentas|Komplimentai]] nuginkluoja [[vyras|vyrus]], o ne [[moteris]]. Štai toks lyčių skirtumas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kur [[moteris]] yra – [[tyla|tylos]] nėra. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp [[vyras|vyro]] ir siekiamos, bet nepasiekiamos [[moteris|moteries]]. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===L=== # Lengvabūdiškas [[elgesys]] – tai mažiausias lengvo elgesio [[moteris|moters]] trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Lengviau gyventi su aistringa [[moteris|moterimi]] nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. ===M=== # Manau, [[moteris|jos]] (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – [[Seneka]]. # Manau, kad pasisekimas tarp [[moteris|moterų]] – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Manau, neginčytina, kad [[moteris|moterys]] paprastai yra kvailesnės negu [[vyras|vyrai]]. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Manoma, kad [[moteris]] privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Mąstanti [[moteris]] yra prarasta moteris. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Mergaitė|Mergaites]] puošia [[kuklumas]], o [[moteris]] – [[brangakmenis|brangakmeniai]]. – [[Marilin Monro|M. Monro]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Mėgstu [[vyras|vyrus]] su [[ateitis|ateitimi]] ir [[moteris]] su [[praeitis|praeitimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Moralizuojantis [[vyras]] paprastai esti [[veidmainis]], o moralizuojanti [[moteris]] – visada [[kvailys|kvailelė]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moteriai]] būti [[grožis|gražiai]] yra tik viena galimybė, o būti [[patrauklumas|patraukliai]] – šimtai tūkstančių. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # [[Moteris|Moteriai]] [[namai]] turi būti centras, bet ne jos pasaulio ribos. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # [[Moteris|Moterims]] būdinga įrodinėti tai, kas neįmanoma, remiantis įmanomu, ir neigti tai, kas akivaizdu, remiantis nuojauta. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]] atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas [[vyras]] negauna to, ką turėtų gauti. – [[Cesare Pavese|C. Pavese]]. # [[Moteris]] daug greičiau linksta į piktas [[mintis]] negu [[vyras]]. – [[Demokritas]]. # [[Moteris]] – didis žodis. Tai mergaitės [[tyrumas]], tai draugės [[pasiaukojimas]], tai motinos [[žygdarbis]]. – [[Nikolajus Nekrasovas|N. Nekrasovas]]. # [[Moteris]] – didžioji [[vyras|vyro]] auklėtoja. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Moteris]] gali būti blogesnė už [[angelas|angelą]], o [[vyras]] turi būti tik truputį geresnis už [[velnias|velnią]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] geba [[svajonė|svajonę]] paversti [[realybė|realybe]]. – [[Vladimiras Megrė|V. Megrė]]. # [[Moteris]] – geriausia mokykla [[diplomatas|diplomatams]]. – [[Ignas Šeinius|I. Šeinius]]. # [[Moteris]] gimdo vaikus, juos augina, tvarko namų ūkį ir dar rūpinasi materialine gerove? Tai ne visai teisinga. – [[Agnė Stankūnaitė|A. Stankūnaitė]]. # [[Moteris]] ir [[vyras]] papildo vienas kitą. – [[Motina Teresė]]. # [[Moteris]] išmoksta neapkęsti tiek, kiek ji praranda mokėjimą žavėti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moteris]] yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – [[Žiulis Mišlė|Ž. Mišlė]]. # [[Moteris]], kaip ir [[pinigas]], eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] kartais gali prisipažinti turinti [[nuodėmė|nuodėmių]], bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti [[silpnybė|silpnybių]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]], kuri nesikvėpina, neturi [[ateitis|ateities]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kuri nesinaudoja [[kosmetika]], pernelyg gerai apie save galvoja. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu anksčiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]], kurios niekas nemyli – nulis ir nieko daugiau. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]] mylimo vyro [[veidas|veidą]] pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris]], neturinti nieko, be [[grožis|grožio]], panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – [[Mathurin Regnier|M. Regnier]]. # [[Moteris]] nėra pavaldi taip, tarsi [[vyras]] turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # [[Moteris]] privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – [[Alma Dūdienė|A. Dūdienė]]. # [[Moteris]] reikia dievinti arba pamesti. Kitaip būti negali. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]] – sumaištis ir labirintas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. L. Safonas]]. # [[Moteris]] – [[šeima|šeimos]] gelbėtoja arba pražūtis. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris]] – tai ašis, apie kurią sukasi [[civilizacija]]. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] – tai luošas, [[gamta|gamtos]] sužalotas [[vyras]]. – [[Aristotelis]]. # [[Moteris]] – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris]] – tai paveikslas. [[Vyras]] – tai problema. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai<ref>Kiekvienai.</ref> vyriškos globos reikia. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Moteris]] tik tada stipri, kai apsiginkluoja [[silpnybė|silpnybe]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Moteris]] turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Moteris]] turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – [[Avicena]]. # [[Moteris]] turi daugiau drąsos, o [[vyras]] – daugiau genijaus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris]] turi priklausyti tam vyrui, kuris išspręs jos problemas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris|Moterys]], be abejo, protingesnės. Jūs kada nors girdėjote apie moterį, kuri neteko galvos tik dėl to, kad vyro kojos gražios? – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Moteris|Moterys]] be vyrų draugijos vysta, o [[vyras|vyrai]] be moterų – kvailėja. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Moteris|Moterys]] būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – [[Ambrozas Birsas|A. Birsas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Moteris|Moterys]] ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mums [[noras|norą]] kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] yra silpnos, bet [[motina|motinos]] – stiprios. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]], kad ir kokios gražios jos būtų, turi vieną trūkumą – jos atitraukia vyrų smegenis nuo maisto. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] kaip arbatos pakeliai; kuo ilgiau laikai karštame vandenyje, tuo ji stipresnė. – [[Eleonora Ruzvelt|E. Ruzvelt]]. # [[Moteris|Moterys]] kažkokiu būdu iš karto atspėja, su kuo esame pasirengę joms būti neištikimi. Kartais netgi anksčiau, negu mums tai ateina į galvą. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # [[Moteris|Moterys]], kurios [[juokas|juokiasi]] akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. [[Ašara|Ašaros]] tiek terodo [[dorybė]]s, kiek lašėjimas nuo stogo. – [[Demokritas]]. # [[Moteris|Moterys]] lengviausiai pravirkdo tuos [[vyras|vyrus]], kurių labiausiai bijo kiti vyrai. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Moteris|Moterys]] – lyg elektros srovė – nebūtina žinoti, kaip veikia, kad nupurtytų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mėgsta kalbėti dviese, o [[vyras|vyrai]] — trise. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – [[vyras|vyrams]] tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai! – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Moteris|Moterys]] nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Moteris|Moterys]] nuslopina mūsų nervingumą, sušvelnina pernelyg didelį individualizmą ir grąžina mus į žmonių giminės prieglobstį. – [[Morisas Baresas|M. Baresas]]. # [[Moteris|Moterys]] prisirišusios prie [[mada|mados]], nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # [[Moteris|Moterys]] retai klysta vertindamos viena kitą. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] turi nuostabią [[nuojauta|nuojautą]]: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] viena kitos nemėgsta dėl [[vyras|vyrų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]] – žavingai aikštinga lytis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo [[grožis|grožį]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Moteris|Moters]] geriausi meilės laiškai yra visada rašomi [[vyras|vyrui]], kurį ji išduoda. – [[Lorensas Darelas|L. Darelas]]. # [[Moteris|Moters]] [[instinktas]] vertas didžiųjų žmonių [[įžvalgumas|įžvalgumo]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. # [[Moteris|Moters]] jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, o moteris... tik dievinti! – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris|Moters]] [[mintis|mintys]] švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia. – [[Oliveris Herfordas|O. Herfordas]]. # [[Moteris|Moters]] nuovoka tikslesnė už [[vyras|vyro]] tvirtumą. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # [[Moteris|Moters]] [[pašaukimas]], jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu [[vyras|vyro]] [[idealas|idealu]] (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Moteris|Moters]] širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moters]] vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. ===N=== # Nedera garsiai pasakoti apie [[malonė|malones]], kuriomis mus apdovanojo [[moteris|moterys]] ir [[karalius|karaliai]]. – [[Volteras]]. # Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų [[moteris]] mylėti savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrus]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose [[moteris]] visada palieka vietos nutylėjimui. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekada negalima pasitikėti [[moteris|moterimi]], kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekas kitas taip nepuošia [[moteris|moters]], kaip tas, kuris ją puošia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] draugu, jeigu gali būti jos meilužiu. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip netrukdo romanui, kaip [[moteris|moters]] humoro jausmas ir jo nebuvimas pas [[vyras|vyrą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką [[moteris|moterį]] paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti. – [[Markas Žilberas Sovažonas|M. Ž. Sovažonas]]. # Nieko nėra pasaulyje tokio nesavanaudiško, kaip tikrai mylinti [[moteris]]. – [[Vsevolodas Kočetovas|V. Kočetovas]]. # Norėdami pavaizduoti angelų [[grožis|grožį]], juos vaizduoja panašius į [[moteris]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nuo [[moteris|moters]] darbo blėsta ir [[vyriškumas]]. – [[Leonas Bušma|L. Bušma]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis [[menas]] yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===P=== # Pagrindinė priežastis, kodėl [[moteris|moterims]] [[katė]]s patinka labiau negu [[šuo|šunys]], yra ta, kad jos susitapatina, labiau negu [[Vyras|vyrams]] norėtųsi, su katės [[nepriklausomybė|nepriklausomybe]]. – [[Klivlendas Emoris|K. Emoris]]. # Pakako, kad vienas [[vyras]] įsimylėtų [[moteris|moterį]], ir [[pasaulis]] tapo toks, koks yra. – [[Volteras]]. # Palyginę [[vyras|vyrą]] ir moterį apskritai, galime pasakyti: [[moteris]] nesugebėtų taip genialiai puoštis, jei neturėtų antrojo vaidmens instinkto. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pasaulyje mažai padorių [[moteris|moterų]], kurioms neįgriso jų [[dorybė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pasaulyje tiek daug [[moteris|moterų]], su kuriomis galima permiegoti, ir tiek mažai tokių, su kuriomis galima pasikalbėti. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pati kvailiausia [[moteris]] pajėgi suvaldyti patį protingiausią [[vyras|vyrą]], bet tik pati protingiausia – [[kvailys|kvailį]]. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Pažiūra į [[moteris|moterį]] – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. ===R=== # Reikia dažnai nusileisti [[moteris|moteriai]], kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===S=== # Sakoma, kad [[moteris|moterys]] – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa. – [[Džonas Miltonas|Dž. Miltonas]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Savo [[eisena]] [[moteris]] gali viską parodyti, neleisdama nieko pamatyti. – [[Onorė de Balzakas|Balzakas]]. # Savo vyrų visada pavydi negražios [[moteris|moterys]]. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Seksas]] prasideda tada, kai [[moteris]] paima [[vyras|vyrą]] už rankos. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Seksualumas|Seksuali]] [[moteris]] pirmiausia turi būti [[moteriškumas|moteriška]] – švelni, taktiška. Ne tokia, kuri viską rėžia į akis tiesiai šviesiai... – [[Asta Baukutė|A. Baukutė]]. # Skaisti ta [[moteris]], kurios niekas negeidė. – [[Ovidijus]]. # Skaitanti [[pamokslas|pamokslus]] [[moteris]] panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Skirtumas tarp [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]]: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Su [[moteris|moterimis]] [[ginčas|ginčijamasi]] širdimi, o ne protu. – [[Matjus Arnoldas|M. Arnoldas]]. # Sunku sukurti [[vyras|vyro]] laimę, pasmerkiant kančioms [[moteris|moterį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Susitvardyti, kai apmaudu, ir nekelti scenų, kai skaudu – štai kokia yra ideali [[moteris]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Suvilioti artimą gerai [[nuomonė|nuomonei]] apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti [[moteris|moteriai]] šiame mene? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Š=== # Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas [[moteris|moters]] prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje [[kultūra]] yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===T=== # Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarybų Sąjungoje išspręstas [[moteris|moterų]] klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # Tas, kuris sugeba valdyti [[moteris|moterį]], sugebės valdyti [[valstybė|valstybę]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Tegu [[moteris]] nesamprotauja: tai siaubinga. – [[Demokritas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tik gerbiantis [[moteris|moterį]] [[vyras]] gali išsiskirti su ja nepažemindamas. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. # Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Tik [[moteris|moterys]] moka mylėti – ir Dievą, ir žmogų. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # Tik [[pamišėlis|pamišėliai]] ir [[moteris|moterys]] moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės [[kančia|kančios]] didina [[pastabumas|pastabumą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tris dalykus [[moteris]] gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. ===U=== # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. ===V=== # Vadinti [[moteris|moterį]] silpnąja lytim yra šmeižtas. Tai [[vyras|vyro]] neteisingumas moteriai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Veidrodis]], kuriuo [[moteris]] pasitiki labiausiai, yra vyro [[akis|akys]]. – [[Zigmundas Grafas|Z. Grafas]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienu klausimu [[vyras|vyrai]] ir [[moteris|moterys]], be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi [[opiumas|opiumą]], islamo šalys turi [[hašišas|hašišą]], vakarai turi [[moteris]]. – [[Andrė Malro|A. Malro]]. # Visi [[aforizmas|aforizmai]] apie [[moteris]] savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Visi [[vyras|vyrai]], išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama [[moteris]] būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė... Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – [[Džonas Stiuartas Milis|Dž. St. Milis]]. # Visos [[moteris|moterys]] vienodos, tik kai kurios neišsiduoda. Visos moterys klaidina vyrus neišbrendamam rūke. – [[Marina Cvetajeva|M. Cvetajeva]]. # Visos simpatiškos [[moteris|moterys]] yra gražios. – [[Valdas Adamkus|V. Adamkus]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų ištekėjusios, o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # [[Vyras|Vyrai]] nepagarbiai elgiasi su [[moteris|moterimi]] beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Vyras|Vyrai]] turi būti [[ištikimybė|ištikimi]] [[moteris|moterims]], kurios juos myli, jau bent dėl tų nuolatinių stebuklų, kuriuos kuria meilė aukštesniajame pasaulyje, vadinamame dvasiniu pasauliu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o [[moteris]] galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vyras]] geriau saugo kitų, o ne savo [[paslaptis]]. [[Moteris]] geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros [[politika|politikės]] kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos neduoda teisingo ir pilno akordo. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madzinis]]. # [[Vyras]] myli [[moteris|moterį]], žinodamas visas jos [[silpnybė|silpnybes]], [[užgaida]]s, [[netobulumas|netobulumą]] – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai [[moteris]] – karalienė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Vyras|Vyro]] niekuomet nežeis kito vyro žavėjimasis jo mylima moterimi, – tik [[moteris]] gali paversti tai kankyne. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Vyras|Vyrui]] [[moteris]] – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos [[krūtinė|krūtinę]], ir jis vėlei įgauna [[jėga|jėgų]]. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, [[moteris]] – tik dievinti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Ž=== # Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas [[vyras|vyro]] [[intelektas]]... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žemė]] turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą [[moteris|moterį]]. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. [[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|Sandras Botičelis. Veneros gimimas.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]], yra kaip laukas be sėklos. # [[Moteris]], kuri persekioja vyrą dėl [[Seksas|sekso]], praranda savo dvasinį [[Grožis|grožį]]. # Nėščia [[moteris]] negali tvirtinti, kad ji yra nekalta. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Moteris|Moterį]] lengva nupirkti, bet sunku parduoti. # Supykusios [[Moteris|moterys]] būna kaip vapsvos. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gera [[moteris]] ir iš asilo padarys [[vyras|vyrą]]. # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. # Nemušk [[moteris|moters]] netgi gėle. # Ten, kur niekinama [[moteris]], visos [[malda|maldos]] yra tuščios. # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # [[Moteris|Moters]] plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Graži [[moteris]] pasidaro visų negražių priešė. # [[Moteris|Moterų]] [[liežuvis]] yra kardas, ir jos tikrai rūpinasi, kad jis nerūdytų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būdama [[moteris]], nekelk [[Kardas|kardo]]. # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. # Tylėjimas yra nuostabiausias [[Moteris|moters]] bruožas. # Tyli [[moteris]] visada yra daug žavingesnė negu triukšminga. ===[[Malaiziečių patarlės ir priežodžiai|Malaiziečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]] kaip smiltelė upėje. ===[[Norvegų patarlės ir priežodžiai|Norvegų]]=== # Kiekvienoje [[moteris|moteryje]] yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Įsimylėjusi [[moteris]] persūdo sriubą ir persaldo miegą. # Jei [[moteris]] iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila. # Jeigu tavo [[moteris]] neteisi, eik ir atsiprašyk jos. # [[Moteris|Moteriai]] tiek metų, kiek metų jos vyrui. # Pasakyk [[moteris|moteriai]], kad ji [[grožis|graži]] ir velnias pakartos tai dešimt kartų. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Net jei [[moteris|moterys]] būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum. # Visos [[mergaitė]]s yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių [[boba|bobų]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Nėra tokio gero [[vyras|vyro]], kurio [[moteris]] negalėtų padaryti geresniu. # [[Vyras|Vyrai]] myli galva, o [[moteris|moterys]] mąsto širdimi. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Vyras|Vyrai]] stato namus, o [[moteris|moterys]] juos kuria. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – galva be kūno, [[moteris]] be vyro – kūnas be galvos. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Gali išsigelbėti nuo tigro, žemės drebėjimo ar taifūno, bet ne nuo [[moteris|moters]], kuri nusprendė tave užvaldyti. # Кai [[senmergė|sena merga]] išteka, ji akimirksniu tampa jauna [[moteris|moterim]]. # Lai apsaugo tave [[Dievas]] nuo blogų [[moteris|moterų]], o nuo gerų gelbėkis pats. # [[Moteris|Moterys]] [[vyras|vyrams]] išpešioja sparnus, o po to guodžiasi, kad jie ne angelai. # [[Vyras|Vyrai]] daugiau padarytų, jei [[moteris|moterys]] mažiau kalbėtų. # [[Vyras]] be [[moteris|moters]] – pusė vyro. ==[[Merfio dėsniai]]== # Iš pradžių [[Dievas]] sukūrė Žemę. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[vyras|Vyrą]]. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[moteris|Moterį]]. Daugiau nei Dievas, nei Vyras nesiilsėjo. # Jei [[moteris]] ko nors prašo, reikia būtinai duoti, nes ji pasiims pati. # Jei neturi [[moteris|moters]], vadinasi, kažkas turi dvi. – ''Antrasis pasimatymų dėsnis.'' # Kai [[vyras|vyrui]] blogai – jis ieško [[moteris|moters]]. Kai vyrui gerai – jis ieško dar vienos. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Moteris]] slepia nuo [[vyras|vyro]] savo [[praeitis|praeitį]], o vyras nuo moters – jos [[ateitis|ateitį]]. # [[Moteris]] turi rengtis taip, kad [[vyras|vyrui]] norėtųsi ją nurengti. # [[Moteris|Moterys]] gali viską, tik kai kurios drovisi. # Nei viena [[moteris]] nesielgs su jumis taip baisiai, kaip moteris, kurią jūs vesite. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. ==Taip pat skaitykite== * [[Moteriškumas]] * [[Vyras]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|moteris}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Žmogus]] ndhm3dw5850rowboog8agv05em40p5i 0 2071 77101 76876 2022-07-21T15:24:30Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Www.wikipedia screenshot (2021).png|thumb|Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – Vikipedija]] == Sentencijos ir aforizmai== # [[Abejonė]] – pikčiausias žmonijos [[žinios|žinių]] priešas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]]. # [[Išmintis|Išmintingas]] ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio [[žinios]] naudingos. – [[Aischilas]]. # [[Išradimai|Išradinėti]] pačiam puiku, bet [[žinios|žinoti]] ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei nori, kad tavo [[pamokslas|pamokslai]] turėtų poveikį tavo [[mokinys|mokiniams]], įspėk juos apie nereikalingas [[žinios|žinias]] ir klaidingas [[taisyklė|taisykles]], todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Klysta tas, kas mano, kad daug [[žinojimas|žinoti]] yra privalumas. Svarbu ne [[žinios|žinių]] kiekis, o kokybė. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi [[žinia]]. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # Neužtenka žinoti, reikia panaudoti [[žinios|žinias]], neužtenka norėti, reikia veikti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''(Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis)''. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. [[Vaizduotė]] svarbiau už žinias. [[Žinios]] ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Skaitymas]] duoda žmogui [[žinios|žinių]], [[pokalbis]] moko [[sumanumas|sumanumo]], o [[įprotis]] užsirašinėti – [[tikslumas|tikslumo]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # [[Žinios]] glūdi galvose, pilnose kitų žmonių [[mintis|minčių]], [[išmintis]] – [[protas|protuose]], dėmesinguose sau. – [[William Cowper|W. Cowper]]. # [[Žinios]] yra [[jėga]], jėga yra žinios. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Ne [[žinios]] yra pagrindinis dalykas, bet [[Poelgis|poelgiai]]. # Nebūk toks [[Kvailumas|kvailas]], kad [[Išmintis|išmintį]] pakeistum [[Žinios|žiniomis]], nes tu prarasi [[Supratimas|supratimą]]. # [[Žinios]] ir [[Išmanymas|išmanymas]] yra geriau negu [[Turtas|turtas]] – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave. # [[Žinios]] yra panašiai kaip [[Sodas|sodas]], jeigu tu neįdirbi jo, negali nuimti derliaus. # [[Žinios|Žinių]] ir [[Išmanymas|išmanymo]] trūkumas yra tamsiau už naktį. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Kas išvyksta [[kelionė]]n dėl [[žinios|žinių]], tam rojaus vartai atviri. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Siek išminties, o ne žinių. [[Žinios]] – tai praeitis. [[Išmintis]] – tai ateitis. ==[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Patirtis]] be žinių yra geriau negu [[žinios]] be patirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Žinios]] daug vietos neužima. # [[Žinios]] nėra paveldimos. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žinios}} [[Kategorija:Mokslas]] [[Kategorija:Informatika]] fqq9izf224ydw4cj2pxblzlp6fyzi6q 0 2100 77119 58497 2022-07-21T21:15:37Z Ahti-Saku 4494 wikitext text/x-wiki [[File:Robert Kiyosaki by Gage Skidmore.jpg|thumb|''Robertas Kijosakis'', 2014]] '''''[[w:Robert Kiyosaki|Robert Toru Kiyosaki]]''' (g. 1947) – japonų kilmės amerikiečių verslininkas, investuotojas, rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie pinigus=== # Baimę ir aistras stiprina [[nežinojimas]]. Štai kodėl žmonės dažnai ima labiau bijoti tada, kai turi daugiau [[pinigai|pinigų]]. Pinigai yra kaip ta morka – tik iliuzija. Jei asilas matytų visą vaizdą, gali būt, kad nebenorėtų vytis morkos. – ''„Du tėčiai – turtingas ir vargšas“''. # Būk atsakingas už savo [[pinigai|pinigus]] arba visą [[gyvenimas|gyvenimą]] klausysi kitų įsakinėjimo. Esate vienas iš dviejų: arba pinigų [[šeimininkas]], arba jų [[vergas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]], nors ir baigė universitetus, bet taip niekada ir neišmoko tvarkyti [[pinigai|pinigų]]. Todėl jie visą [[gyvenimas|gyvenimą]] dirba tik dėl jų. # [[Darbas|Dirbk]] ne dėl [[pinigai|pinigų]] – stenkis įgyti [[patirtis|patirties]]. # Nugyventi visą [[gyvenimas|gyvenimą]] [[baimė|bijant]], taip niekada ir neįgyvendinti savo svajonių yra baisu. Dirbti dėl [[pinigai|pinigų]] manant, kad už pinigus nupirkti daiktai padarys jus [[laimė|laimingus]] taip pat yra žiauru. Nubusti vidurnaktį iš baimės dėl neapmokėtos sąskaitos yra nepakeliama. Jei gyvenime svarbiausi vietą užima čekio dydis, tai gyvenimas tampa nebe gyvenimu. Galvoti, kad darbas suteiks jums saugumą, yra tas pat, kas meluoti pačiam sau. Žiauru, bet tai yra spąstai, kurių jūs būtinai turite išvengti. Aš mačiau, kaip pinigai valdo žmones. Prašau, neleiskite pinigams užvaldyti jūsų. – ''Du tėčiai – turtingas ir vargšas.'' # Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės turi finansinių problemų – tai, kad jie klauso vargšų ir pardavėjų patarimų dėl [[pinigai|pinigų]]. # [[Pinigai]] gaunami ir išleidžiami, tačiau jei sugebėsite suvokti, kaip reikia su jais elgtis, juos pažabosite ir imsite kurti savo finansinę gerovę. # [[Pinigai]] yra viena [[galia|galios]] formų. Tačiau dar galingesnis yra finansinis išprusimas. Pinigai gaunami ir išleidžiami, tačiau jei sugebėsite suvokti, kaip reikia su jais elgtis, juos pažabosite ir imsite kurti savo finansinę gerovę. Vien teigiamas mąstymas nepadeda susikrauti turtų. Dauguma žmonių, nors ir baigė universitetus, bet taip niekada ir neišmoko tvarkyti pinigų. Todėl jie visą gyvenimą dirba tik dėl jų. – ''„Du tėčiai – turtingas ir vargšas“''. # Svarbu ne tai, kiek [[pinigai|pinigų]] uždirbi, o kiek sugebi išlaikyti. # Turtingieji nedirba dėl [[pinigai|pinigų]]. # Vargšai ir pasiturintys dirba dėl [[pinigai|pinigų]]. Turtingiesiems patys pinigai uždirba pinigus. – ''„Du tėčiai – turtingas ir vargšas“''. ===Kitos=== # [[Darbuotojas|Darbuotojai]] gauna apmokestinamą [[atlyginimas|atlyginimą]], jie mėgina gyventi iš to kas liko. [[Bendrovė]]s uždirba, išleidžia kiek tiktai gali, ir [[mokesčiai|mokesčius]] moka nuo likusios sumos. # Daugelį užklumpa finansiniai [[sunkumai]] todėl, kad jie neskiria [[turtas|turto]] (aktyvų) nuo [[skola|skolų]] (pasyvų). # [[Draudimas]] yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo produktas. Gaila, negali nusipirkti draudimo tada, kai tau jo labiausiai reikia. Todėl privalai numatyti savo poreikius ir nusipirkti jį tikėdamas, kad tau jo niekada neprireiks. Apsidrausk, kad būtų ramu. – ''„Turtingo tėčio investavimo vadovas“''. # Nesvarbu, ar [[darbas|dirbi]] kam nors kitam ar sau, jeigu nori tapti turtingas, privalai rūpintis savais reikalais. – ''„Turtingo tėčio investavimo vadovas“''. # [[Rizika]] visada yra, tik išmokite ją kontroliuoti, o ne jos vengti. # Tarp vargšo ir bankrutavusio yra didžiulis skirtumas. [[Bankrotas]] yra laikinas dalykas, o [[skurdas]] visam gyvenimui. # [[Žmogus|Žmonės]] yra dviejų rūšių. Vieni pasiduoda sunkumams ir eina pasroviui, kiti supyksta ir ima priešintis savo vargams. == Nuorodos == {{wikipedia}} {{DEFAULTSORT:Kijosakis,Robertas}} [[Kategorija:JAV verslininkai]] [[Kategorija:JAV rašytojai]] [[Kategorija:JAV investuotojai]] [[Kategorija:1947|G]] oglqptpgwot3ngv7s389i4l14rsaiof 0 2614 77108 76799 2022-07-21T16:06:07Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''Klaida''' – nesąmoningas nukrypimas nuo taisyklės, tiesos.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Klaida|Apsirikti]] gali ir [[išmintis|išmintingas]]. Neprisipažinti apsirikęs gali tik [[kvailys]]. – [[Ciceronas]]. # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]] # Daug lengviau surasti [[klaida|klaidą]] negu [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Daugelis žmonių laiko [[dorybė|dorybe]] veikiau savo [[klaida|klaidų]] gailėtis negu stengtis jų išvengti. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didelė [[klaida]] rodytis didesniu, negu tu esi iš tikrųjų, ir vertinti save mažiau, negu vertas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia [[auklėjimas|auklėjimo]] [[klaida]] – per didelis skubotumas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] dalis praeina mums darant [[klaida]]s, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[klaida]] gyvenime – tai nuolatinė [[baimė]] suklysti. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # Gaila, jog [[gyvenimas|negyvename]] taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo [[klaida|klaidų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] žmogus neturi daryti tik vienos [[klaida|klaidos]]: patikėti, kad blogiausios dienos jau praėjo. – [[Ričardas Gavelis|R.Gavelis]]. # Ir [[klaida]] būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Išminčius]] mokosi iš kitų [[klaida|klaidų]]. [[Kvailys]] – iš savųjų. – [[Konfucijus]]. # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei iš [[gyvenimas|gyvenimo]] išbrauktum visas [[klaida]]s, gali likti tik parašas. – [[Konfucijus]]. # Jeigu uždarysite duris visoms [[klaida|klaidoms]], [[tiesa]] liks už durų. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Jeigu gali pamokyti [[Klaida|klystantį]], pamokyk; jei negali, atmink, jog tam tau duotas [[atlaidumas]]. – [[Markas Aurelijus]]. # Kai žmogus [[klaida|klysta]], gali bet kas pastebėti; kai jis [[melas|meluoja]], ne kiekvienas pastebės. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas, niekada [[klaida|nesuklydęs]], niekada nebandė kažko naujo. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Klaida]] santykiauja su [[tiesa]] kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida]] – tai [[pasąmonė]]s [[troškimas]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Klaida|Klaidą]] aptikti kur kas lengviau negu [[tiesa|tiesą]]. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidos]] yra [[atradimas|atradimų]] [[vartai]]. – [[Džeimsas Džoisas|Dž. Džoisas]]. # [[Klaida|Klaidos]] yra ne mene, o menininkuose. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Klaida|Klaidų]] darymas nėra blogiausia. Blogiausia – jų slėpimas. – [[Bertoldas Brechtas|B. Brechtas]]. # Klysta kiekvienas, [[klaida|klaidos]] neišsižada tik [[beprotis]]. – [[Ciceronas]]. # [[Klaida|Klysti]] – žmogiška (lot. ''humanum errare est''). – [[Ciceronas]]. # [[Klaida|Klysti]] – žmogiška, suversti [[kaltė|kaltę]] kompiuteriui – dar žmogiškiau. – [[Robertas Orbenas|R. Orbenas]]. # Kuo didesnė [[klaida]], tuo didesnis [[tiesa|tiesos]] triumfas. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Laikas]] nutrina [[klaida|klaidą]] ir nugludina [[tiesa|tiesą]]. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris nuolat pastebi savo [[Klaida|klaidas]] ir nuolat stengiasi jų atrasti; toks [[žmogus]] pasieks [[Tobulybė|tobulybę]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Menkos neatitaisomos [[klaida|klaidos]] netrukus gali virsti didelėmis [[yda|ydomis]]. – [[Seneka]]. # Mes dažnai, kaip tyčia padarome tai, ko labiausiai saugomės. Ir tuomet [[klaida]] esti daug sunkiau atitaisoma. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Mes geriau suvokiame savo [[elgesys|elgesio]] negu [[mąstymas|mąstymo]] [[klaida]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mes mieliau pripažįstame savo [[elgesys|elgesio]] [[klaida|klaidas]] negu [[mąstymas|mąstymo]]. – [[Volteras]]. # Mes ne visada apsaugoti nuo [[klaida|klaidų]], dėl kurių juokiamės iš kitų. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Nekalbėkite žmogui apie jo [[klaida]]s tiesiogiai, ypač prie kitų žmonių. – [[Endriu Karnegis|E. Karnegis]]. # Nuo mažų [[klaida|klaidų]] lengva pereiti prie didelių [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # Prastuolis savo [[klaida]]s spalvingai padabina. – [[Konfucijus]]. # [[Priešininkas]], ieškantis jūsų [[klaida|klaidų]], naudingesnis nei [[draugas]], norintis jas nuslėpti. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Priversi žmogų skubėti, vadinasi, išprovokuosi jį [[klaida|klaidoms]]. – [[Bernardas Moestlis|B. Moestlis]]. # Sunki [[klaida]] dažnai prilygsta [[nusikaltimas|nusikaltimui]]. – [[Seneka]]. # [[Taktas]] yra tylus susitarimas nematyti kits kito [[klaida|klaidų]] ir netaisyti jų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] senos, o [[klaida|klaidos]] visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienintelė tikra [[klaida]] – neištaisyti savo [[praeitis|praeities]] klaidų. – [[Konfucijus]]. # Visi mes [[klaida|klystame]]. Vieni daugiau, kiti – visą [[laikas|laiką]]. – [[Dž. R. Lovelis]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] yra tik [[Dievas|Dievo]] [[klaida]]? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # Žmonės lengviau atleidžia savo bendradarbiams jų [[klaida]]s, bet ne pranašumą. – [[Vilis Lacis|V. Lacis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Atvira [[sąmonė]] padaro žalos tiktai tiems, kurie bijo savo paties [[klaida|klaidų]]. # Kai tavo artimas [[Klaida|klysta]], tu rodai pirštu, bet kai tu klysti, tu slepiesi. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kiekvienas pateisina savo [[Klaida|klaidą]] dėl laikotarpio (kaltina, kad buvo blogi laikai). # [[Klaidos]] yra grubios, kur [[meilė]] smulki. # [[Klaida|Klysti]] yra žmogiška – [[Atleidimas|atleisti]] yra dieviška. # Mes visi darome [[Klaida|klaidas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Be ištikimo [[draugas|draugo]] nesužinosi, kokias [[klaida]]s tu darai. # Daug [[žodis|žodžių]] – daug [[klaida|klaidų]]. # Kai žmogus daro [[gerumas|gera]], jo buvusios [[klaida|klaidos]] pamirštamos. # Padaryti [[klaida|klaidą]] – [[nusižengimas]], nepripažinti klaidos – [[nusikaltimas]]. # Visi [[arklys|arkliai]] klumpa, visi žmonės [[klaida|klysta]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Gudrumas|Gudrus]] svetimas [[klaida]]s suskaityti, [[kvailumas|kvailas]], kai reikia savo nors vieną pamatyti. # [[Skubėjimas]] – [[klaida|klaidų]] tėvas. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Karas]] neduoda galimybės pakartoti [[Klaida|klaidą]]. # [[Karas|Kare]] negalima sau leisti šiurkščiai [[Klaida|suklysti]] dukart. # [[Klaida|Klaidingas]] vienu atžvilgiu – niekada nevertas pilno [[Pasitikėjimas|pasitikėjimo]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Tie, kurie pastebi kitų [[Klaida|klaidas]], bet nemato savo – yra [[Išmintingas|išmintingi]] kitiems, bet [[Kvailiai|kvailiai]] patys sau. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Architektas [[klaida]]s maskuoja fasadu, gydytojas – žeme, o virėjas – padažu. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Labiau mylėk tą, kuris nuolat prikiša tavo [[klaida]]s, negu tą, kuris nuolat tave giria. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|klaida}} [[Kategorija:Filosofija]] mx1mukvpit7lld25tu44i35xivx5o7p 0 3597 77113 73879 2022-07-21T16:20:53Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Aukščiausias [[gėris]] yra gyvenimas pagal [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Seneka]]. # Daiktų [[prigimtis]] neleidžia, kad [[gėris]] kenktų geriesiems. – [[Seneka]]. # Dorovinė žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]]. # [[Godumas|Godumui]] niekada negana, [[prigimtis|prigimčiai]] gana ir kruopelytės. – [[Seneka]]. # Yra keturios [[prigimtis|prigimčių]] rūšys: medžiai, gyvūnai, žmonės, dievas. – [[Seneka]]. # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jei nori sugadinti žmogaus [[prigimtis|prigimtį]], pradėk ją taisyti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas yra toks, kuris neprieštarauja vidinei [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Seneka]]. # [[Meilė]] suteikia [[kilnumas|kilnumo]] ir tiems, kuriems [[prigimtis]] jo nepadovanojo. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Papratimas]] – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų [[prigimtis]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Pasinėrus į savo laukinę [[prigimtis|prigimtį]], geriausiai pailsima nuo savo [[nenatūralumas|nenatūralumo]], nuo savo [[dvasingumas|dvasingumo]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Prabanga|Prabangos]] pomėgis nuvedė žmones tolyn nuo [[prigimtis|prigimties]]. – [[Seneka]]. # [[Prigimtis]] davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja pasinaudoti, sukaupti jėgas ir nukreipti jas savo naudai, o ne prieš save. Priežastis yra nenoras, o negalėjimas – tik pasiteisinimas. – [[Seneka]]. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Retai [[kalba|kalbėti]] – štai kas atitinka [[prigimtis|prigimtį]]. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – [[Lao Dzė]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Visą [[grožis|grožį]] sukuris [[prigimtis]] ir gražus [[mąstymas]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. # Visi žmonės [[prigimtis|prigimtimi]] lygūs. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. # Žmogaus [[prigimtis]] liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. – [[Kung Sun Jangas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] pagal [[prigimtis|prigimtį]], niekada nebus vargšas, o tas, kuris gyvena remdamasis nuomonėmis, niekada nebus turtingas. [[Kategorija:Žmogus]] fjoydku91k3easjq7c4wxy8nqxokjho 0 3871 77103 69565 2022-07-21T15:35:36Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''Šmeižtas''' – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas.'' ==Sentencijos== # Anoniminis [[piktžodžiavimas]] galbūt gėdingesnis net už atvirą [[šmeižtas|šmeižtą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus [[šmeižtas|šmeižtu]]. – [[Lukianas]]. # Yra ginklas, siaubingesnis už [[šmeižtas|šmeižtą]], – tai [[tiesa]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia [[šmeižtas|šmeižti]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[šmeižtas]] susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – [[Aleksandras Hamiltonas|A. Hamiltonas]]. # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą [[šmeižtas|šmeižikai]] pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio [[supratingumas|supratingumo]]. – [[Konfucijus]]. # [[Šmeižtas|Šmeižtai]] kartojami nurodant autorių, kad [[malonumas]] būtų be pavojaus. – [[Volteras]]. # [[Šmeižtas]] abejingas [[menkysta|menkystoms]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Šmeižtas]] – yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį sunaikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje – jis mirs pats. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Šmeižtas]] net be įrodymų palieka gilius pėdsakus. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. # [[Šmeižtas]] panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Šmeižtas]] siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – [[Herodotas]]. # Tas, kuris moka [[meilikavimas|meilikauti]], moka ir [[šmeižtas|šmeižti]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis [[šmeižtas|šmeižiantį]] kitus. – [[Talis Miletietis|Talis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Tas, kuris tau primena arba [[Pamokymas|pataiso]] tave, yra geresnis, negu tas, kuris [[Šmeižtas|šmeižia]] tave. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Santykiai]] n04jpef4z29v2zgq3ck0m8mck8r4f45 0 4014 77100 28282 2022-07-21T15:23:46Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. [[Kategorija:Savybės]] 207sqgrjv1upjjlzoaj2nbodix47tj9 0 4129 77104 77093 2022-07-21T15:53:39Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''[[Pjeras Ogiustenas Bomaršė]]''' (pranc.'''Pierre de Beaumarchais'''; (1732-1799) – prancūzų dramaturgas.'' [[Vaizdas:D'après Jean-Marc Nattier, Portrait de Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais (Bibliothèque-musée de la Comédie-Française) -001.jpg|thumb|Pjeras Ogiustenas de Bomaršė]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Gamta tarė [[moteris|moteriai]]: jeigu gali, būki nuostabi, jeigu nori – išmintinga, tačiau protinga tu be išlygų privalai būti. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. # Kai pasiduodi siaubo [[baimė|baimei]], pajunti baimės [[siaubas|siaubą]]. # Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia [[šmeižtas|šmeižti]]. # [[Kvailumas]] ir tuščias didžiavimasis neatskiriami draugai. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. # [[Pavydas]] – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. # Skubu pasišaipyti iš visko, nes kitaip man tektų pravirkti. {{DEFAULTSORT:Bomaršė, Pjeras Ogiustenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Dramaturgai]] [[Kategorija:1732|G]] [[Kategorija:1799|M]] [[Kategorija:Copyright]] r5yamab5zrjyydolkc0dt0z9wtmbv54 77106 77104 2022-07-21T16:02:06Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''[[Pjeras Ogiustenas Bomaršė]]''' (pranc.'''Pierre de Beaumarchais'''; (1732-1799) – prancūzų dramaturgas.'' [[Vaizdas:D'après Jean-Marc Nattier, Portrait de Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais (Bibliothèque-musée de la Comédie-Française) -001.jpg|thumb|Pjeras Ogiustenas de Bomaršė]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. # Gamta tarė [[moteris|moteriai]]: jeigu gali, būki nuostabi, jeigu nori – išmintinga, tačiau protinga tu be išlygų privalai būti. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. # Kai pasiduodi siaubo [[baimė|baimei]], pajunti baimės [[siaubas|siaubą]]. # Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia [[šmeižtas|šmeižti]]. # [[Kvailumas]] ir tuščias didžiavimasis neatskiriami draugai. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. # [[Pavydas]] – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. # Skubu pasišaipyti iš visko, nes kitaip man tektų pravirkti. {{DEFAULTSORT:Bomaršė, Pjeras Ogiustenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Dramaturgai]] [[Kategorija:1732|G]] [[Kategorija:1799|M]] [[Kategorija:Copyright]] alu8n7fv3onxb6g2s710z81i4c7pd67 77112 77106 2022-07-21T16:18:14Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''[[Pjeras Ogiustenas Bomaršė]]''' (pranc.'''Pierre de Beaumarchais'''; (1732-1799) – prancūzų dramaturgas.'' [[Vaizdas:D'après Jean-Marc Nattier, Portrait de Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais (Bibliothèque-musée de la Comédie-Française) -001.jpg|thumb|Pjeras Ogiustenas de Bomaršė]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. # Kai pasiduodi siaubo [[baimė|baimei]], pajunti baimės [[siaubas|siaubą]]. # Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia [[šmeižtas|šmeižti]]. # [[Kvailumas]] ir tuščias didžiavimasis neatskiriami draugai. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. # [[Pavydas]] – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. # Skubu pasišaipyti iš visko, nes kitaip man tektų pravirkti. {{DEFAULTSORT:Bomaršė, Pjeras Ogiustenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Dramaturgai]] [[Kategorija:1732|G]] [[Kategorija:1799|M]] [[Kategorija:Copyright]] g9mhvau6f70rpao08zf921lypk7j1wb 77116 77112 2022-07-21T16:26:23Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki '''''[[Pjeras Ogiustenas Bomaršė]]''' (pranc.'''Pierre de Beaumarchais'''; (1732-1799) – prancūzų dramaturgas.'' [[Vaizdas:D'après Jean-Marc Nattier, Portrait de Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais (Bibliothèque-musée de la Comédie-Française) -001.jpg|thumb|Pjeras Ogiustenas de Bomaršė]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. # Kai pasiduodi siaubo [[baimė|baimei]], pajunti baimės [[siaubas|siaubą]]. # Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia [[šmeižtas|šmeižti]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. # [[Kvailumas]] ir tuščias didžiavimasis neatskiriami draugai. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. # [[Pavydas]] – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. # Skubu pasišaipyti iš visko, nes kitaip man tektų pravirkti. {{DEFAULTSORT:Bomaršė, Pjeras Ogiustenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Dramaturgai]] [[Kategorija:1732|G]] [[Kategorija:1799|M]] [[Kategorija:Copyright]] npjr20owdpnrb804nqbbo9xeb3kv1sz 0 5241 77107 71055 2022-07-21T16:05:30Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Amžius]] nesaugo jūsų nuo [[meilė]]s. Bet meilė, tam tikru laipsniu, saugo jus nuo amžiaus. – [[Anais Nin|A. Nin]]. # [[Amžius]] – tai ne prabėgę metai, o [[išmintis|išminties]] aušra, nušviečianti žmonių protus. – [[Džozefas Merfis|Dž. Merfis]]. # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Iš [[amžius|amžiaus]], nepažinusio [[Viltis|vilčių]], gimsta amžius, nepažįstąs [[baimė]]s. – [[Alfredas de Miusė|A. de Miusė]]. # Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. ==Antikiniai posakiai== # AUKSO AMŽIUS. Senovės [[žmogus|žmonės]] tikėjo, kad praėję [[metai]] nuo pasaulio pradžios iki jų gyvenamojo laiko gali būti suskirstyti į tris vienas į kitą nepanašius [[amžius]]. Jų gyvenamasis laikotarpis – „geležies amžius“ – žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvo „vario amžius“ – irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo „aukso amžius“. Tuomet žmonės gyveno nerūpestingai, jiems nieko netrūko, jie buvo laimingi. Tuomet nebuvo nei [[įstatymas|įstatymų]], nei [[karas|karų]], nei [[badas|bado]], nei [[nusikaltimas|nusikaltimų]]. Taip rašė senovės poetai: graikas [[Heziodas]], romėnas [[Ovidijus]]. Senovės žmonių naivus tikėjimas „aukso amžiaus“ gerove seniai užmirštas, bet žodžius „aukso amžius“ mes ir dabar sakome, norėdami išreikšti klestėjimo laikotarpį (kultūros, mokslo, prekybos, verslo ir t. t.). ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Amžius]] ir [[vedybos]] sutramdo [[Vyras|vyrą]] ir gyvulį. # Aukso [[amžius]] niekada nebuvo dabartinis amžius. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]]. # [[Amžius]] stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro. # [[Amžius]] veidą išaria ir be noragų. # Augantysis užauga, senstantysis pasensta. # Dviejų [[amžius|amžių]] negyvensim. ==Merfio dėsniai== # Su [[amžius|amžiumi]] niekas negerėja. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Laikas]] pq6vwibph3ch0e7rbx755mvrr3x3bzw 0 8899 77110 2022-07-21T16:10:24Z Kurmis 70 Naujas puslapis: ==Sentencijos== # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. 0xvqegoronxu7cnn7afclu6o83cix52 77111 77110 2022-07-21T16:11:27Z Kurmis 70 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. [[Kategorija:Temos]] 0mqfvqeohd5gruaxwclavhj5fsbk7qs