Wikipedia bat_smgwiki https://bat-smg.wikipedia.org/wiki/P%C4%97rms_poslapis MediaWiki 1.39.0-wmf.21 first-letter Medėjė Specēlos Aptarėms Nauduotuos Nauduotuojė aptarėms Vikipedėjė Vikipedėjės aptarėms Abruozdielis Abruozdielė aptarėms MediaWiki MediaWiki aptarėms Šabluons Šabluona aptarėms Pagelba Pagelbas aptarėms Kateguorėjė Kateguorėjės aptarėms TimedText TimedText talk Module Module talk Gadget Gadget talk Gadget definition Gadget definition talk 0 5869 356112 356005 2022-07-24T16:30:54Z Jarash 2734 upd wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Bundesrepublik Deutschland'''| kilm=Vuokītėjės| angl=Germany| vėliava=Flag of Germany.svg| herbas=Coat of arms of Germany.svg| žem=Europe location GER.png| kalbos=[[Vuokītiu kalba]]| sostinė=[[Berlīns]]| didžiausiasMiestas=[[Berlīns]]| valdovų=3| titulas1=Prezidents| pavardė1=Frank-Walter Steinmeier| titulas2=Kancleris| pavardė2=Olafs Šolcos| titulas3=Vice Kancleris| pavardė3=Roberts Habeks| plotoVieta=61| plotas=357&nbsp;022| vandens=1,27%| gyvMetai=[[2019]] [[lėipa]]| gyventojuVieta=19| gyventoju=83 149 300<ref>[https://www.destatis.de/EN/Themes/Society-Environment/Population/Current-Population/Tables/liste-current-population.html Population by nationality and sex (quarterly figures) - German Federal Statistical Office]</ref>| gyventojuTankis=232| tankumoVieta=58| BVPMetai=[[2021]] (progn.)| BVPVieta=5| BVP=4 743,42<ref name="IMF">[https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2020/October/weo-report?c=134,&s=PPPGDP,PPPPC,&sy=2021&ey=2021&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1 IMF World Economic Outlook Database]</ref>| BVPValiuta=[[Terptautėnis duoleris|$]]| BVPGyventojui=57 080<ref name="IMF"/>| BVPGyventojuiVieta=16| valiuta=[[Eurs]] (€)| laikoJuosta=UTC +1| vasarosLaikas=UTC +2| nepriklausomybėsĮvykis=Verdunės taika ([[843]])| nepriklausomybėsDatos=[[1871]] [[sausė 18]]<br />[[1949]] [[gegožės 23]]<br />[[1990]] [[spalė 3]]| nepriklausomybėsPavadinimas=Ikūrėms<br />Padalėnėms<br />Sovėinėjėms| TLD=de| telKodas=+49 }} '''Vuokītėjė''' ({{de|Deutschland}}) īr dėdliausė vagol prieteliu skaitliu valsībė [[Euruopa|Euruopuo]], vėina ėš [[ES]] ikūrieju. Robežiounas šiaurie so [[Šiaurės jūra]], [[Danėjė]], [[Baltėjės jūra]], rītūs so [[Lėnkėjė]] ė [[Čekėjė]], pėitūs so [[Austrėjė]] ė [[Šveicarėjė]], vuo vakarūs so [[Prancūzėjė]], [[Lioksemborgs|Lioksemborgo]], [[Belgėjė]] ė [[Nīderlandā]]s. == Istuorėjė == Jau maždaug prīš 2500 metu dabartėnės Vuokītėjės terituorėjuo apsėgīvena [[germanā]], pėitūs, Alpies' - [[retā]], vuo i vakarūs nu anū - [[keltā]]. [[I o.]] pėitėnės žemės palėka ožkariautas ė ijongtas i [[Ruomas imperėjė]]. Par [[Dėdēsis tautū kraustīmasis|dėdliūji tautū kraustīmuosi]] ([[IV omžios|IV]]-[[VI omžios|VI o.]]) sosėkūrė [[Bavarėjė]]s, [[Saksuonėjė]]s, [[Tiūringėjė]]s, [[Frankuonėjė]]s ė kėtas [[gėntės|gėnčiū]] hercuogīstės. [[IX o.]] soėros Ruomas imperėjē, hercuogīstes iejė i [[Vuokītėjės karalīstė]], katra zars pradiejė vadėntėis [[Teutuonu karalīstė]]. Lig pat [[XIX o.]] dabartėnės Vuokītėjės terituorėjuo gīvava šėmtā smolkiū karalīstiu ė kelės dešimtis liousū miestu. [[XII o.|XII]]-[[XIII o.]] Saksuonėjės konėgaikštē pradiejė Krīžiaus žīgius i cėntrėnė-rītū Euruopa prīš paguonis. Net do šimtmetio anėi miegėna pakrėkštītė [[Lietova]], [[Žemaitėjė]] ė kėtas gretėmas valstībės, ale tas aniem tēp ė naimeig. Galiausē 1410 m. pu [[Žalgėrė kuova|Žalgėrė kuovuos]] vuokītē galotėnā pralaimiejė. 1871 m. Vuokītėjė sosėvėinėjė [[Prūsėjė]]s inicētīva (diutuo ėlga čiesa vastībė vadėnas ne Vuokītėjė, vuo Prūsėjė). XX o. pradiuo šalės palėka ontruojė svieta valstībė. Vuokītėjē rēkiejė naujū žaliavū ė naujuos rinkas, diutuo ana pradiejė [[Pėrma svieta vaina]], katrū čīstā praluošė. Ale [[1933]] m. i valdė atejės [[Aduolfos Hitleris]] apėntās sokielė [[Ontra svieta vaina|vaina]] ė ontra karta par posšimti metu Vuokītėjė bova sotrioškinta. [[1945]] m. vaina laimiejosiu valstībiu sprendėmo Vuokītėjė bova padalinta i 4 zuonas. [[JAV]], [[Prancūzėjė]]s ė [[Jongtėnė Karalīstė|Jongtėnės Karalīstės]] zonuos' [[1949]] m. bova ikorta [[Vuokītėjės Federacėnė Respoblėka]], vuo [[TSRS]] zuonuo - [[Vuokītėjės Demuokratėnė Respoblėka]]. Praējos 40 metu, [[1990]] m., abėdvė Vuokītėjė sosėjongė. == Akanuomėka == Vuokītėjė īr vėina magtīngiausiu svieta pramuonėniu valstībiu, katra ožjem ontra vėita svieta prekībuo pu [[JAV]]. Nuors par Ontra svieta vaina daugoma pramuonės imuoniu ė bova sogriauta, nemažė naudėngūjū ėškasenu telkėnē, žmuoniū stuoraunoms ė [[JAV]] kapėtala investicėjės, dėdėlė indėlē i muoksla ė naujū teknoluogėju kūrėma šali veikē pakielė ėš šuonė. Ūkė plėtuotė skatėna ė gerė kelē, tonkos laivībā tėnkamu opiu ė kanalu tėnklos. Žemės ūkis Vuokītėjuo īr baisē aukšta līgė, ūkėninkā prigaun nuognē gerū rezoltatu. Vakarū ė Rītū Vuokītėjē sosėjungos i vėina valstībė, šėik tėik somažiejė krašta dėrbinsėnas augėma tempā. Ė nuors VDR pėrmava tarp bovosiu socēlėstėniu šaliū, - ne tėik, ka prilīgtom VFR. Svarbiausės Vuokītėjės kasības pramuonės šakas - rusvūjū ė akmens ongliū, [[gėlžės|gėlžėis]], [[nepta]]s ė [[gamtėnės dojės|gamtėniu doju]], [[cinks|cinka]], [[švins|švina]], drosku gavības. Vuokītėjė ėšgaun tiktā 1% svieta naudingūjū ėškasenū, vuo sovartuo aplė 10%. Diutuo baisē daug anū ivežama ėš kėtū žemīnu. Vuokītėjės pramuonė valda dėdlė̄jē gamības sosėvėinėjėmā, vadėnamė koncernās. Vuokītėjės kemėjės pramuonė sotelkta pri Reina - Reina-Rūra, Maina ė Manheima, [[Leipcigs|Leipcigė]] ė Halie. Vuokītėjė ožjem pėrma vėita svietė vagol kai katrū kemėjės prėkiū dėrbinsėnas mastus. Anā tenk 20% kemėjės dėrbėniū ekspuorta. Ženuomė ''BASF'', ''Henkel'', ''Bayer'' koncernā, katrie gamėn [[vaistā|vaistus]], [[plastmasė]]s, [[dažā|dažus]], kuškius, trašas ė kt. Pu [[JAV]] ė [[Japuonėjė]]s , Vuokītėjė ožjem tretė vėita svietė vagol padėrbamū lėngvūjū mašėnu kėiki. ''Volkswagen'', ''Werk'', ''Adam Opel'', ''Daimler-Benz'', ''BMW'', ''Ford-Werke'' mašėnu dėrbīklās isėkūrosės daugelie Vuokītėjės miestu. == Klėmats == Klėmats īr vėdotėniu platomū, pėitū krīptė laipsnėškā perēnontis ėš jūrėnė i žemīnėni. Žėimuos ė vasaras temperatūru skėrtomā šiaurie nie dėdėlė. Sausė vėdotėnė temperatūra šiaurės vakarūs aplė 1, šiaurės rītūs - -1, vuo pėitūs aplė 3 laipsnius. Tėktā Alpies ana nukrint lig -10, -11 laipsniu. Vuokītėjės žemomuo ė Reina slienie laukā žalioun ciela žėima. Snėiga danga, jēgo ė sosėdara, ta vakarūs' laikuos baisē trompā, vuo rītūs aplė puora nedieliu. Vėdorė Vuokītėjės kalnūs snėigs, nelīgo kuoks aukštoms, ėšsėlaika 3-5 mienesius. Vasaras šėltiausė mienesė vėdotėnė temperatūa šiaurie būn aplė 15-18 laipsniu, vuo pėitūs - 18-20 laipsniu. kalnūs lėipas vėdotėnė mienėse temeperatūra - 14-16 laipsniu. Pėitū Vuokītėjės gėliūs, viejė neožpotamūs slieniūs lėipas temperatūras vėdorkis - daugiau kāp 20 laipsniū. Ė tėn gerā ėšaug šėloma miegstontės [[vīnougė]]s ė [[tebuoka]]. Krėtoliū ligumuo ėškrėnt 600-800 mm par metus, neaukštūs kalnūs - aplė 1000 mm, vuo [[Alpės|Alpies]] - 1500-2000 mm. Krėtoliū maksėmoms būn vasaras laikė. == Puolitėnė sėstema == Vuokītėjė [[federacėjė|federacėnė]] parlamentėnė [[demokratėjė|demokratėnė]] respoblėka īr. [[Vuokītėjės konstitucėjė|Daba vēkontė Vuokītėjės konstitucėjė]] bova prijėmta [[1949]] m. Valstībės vaduovs federacėjės prezidėnts (Bundesprezidėnts) īr ė anou 5 metu kadencėjē renk ėšvėin [[Bundestags]] ė [[Vuokītėjės Bundesrats|Bundesrats]]. Prezidėnta fonkcėjės īr labiau sėmbuolėnės - reprezentavėma ė tarpėnėnkavėma. Prezidėnts nagal [[veto|vetoutė]] istatīmu. Da prezidėnts skėr kai katrus valstībės tarnautuojus - ambasaduorius, kuonsulus. Istatīmu leidamuojė valdžė – Bundestags (anou renk tėisiuogē) ė federalėnėms žemėms atstuovaujons Bundesrats. Bundestags renkams 4 metams slapto, līgio, tėisiuogėniu, proporcėniu balsavėmu. Bundestaga 2021-2025 m. sodar 735 atstuovā. Dėdliausės partėjės – suocēldemuokratā ([[Vuokītėjės suocēldemuokratu partėjė|SPD]]), krikdemā ([[Vuokītėjės krėkštiuoniu demuokratu sājonga|CDU]]/CSU) ė [[Vuokītėjės žalė̄jė]]. Vīriausībē vaduovaun federalėnis kancleris (Bundeskancleris), katrou renk parlaments. == Šaltenē == {{reflist}} {{euruopa}} [[Kateguorėjė:Vuokītėjė| ]] mzgpdwftmewej6hpxd6v1xksto5d0m3 0 6486 356113 356019 2022-07-24T22:11:22Z Kwamikagami 463 wikitext text/x-wiki [[file:NATO flag.svg|thumb|]] [[file:NATO members (blue).svg|thumb|]] '''Šiaurės Atlanta Sotartėis Organėzacėjė''' ('''NATO''' – North Atlantic Treaty Organization) – terptautėnė gīnībėnė organėzacėjė, ikorta [[1949]] metās. Lietova īr NATO organėzacėjės narie nu [[2004]] metu [[kuova 1]] dėinuos. == Politėnē tėkslā ė glavnė̄jė oždavėnē == * NATO ikorta vagol [[JTO|Jongtėniu Tautu]] chartėjės 51-a straipsni, īr gīnībėnė sājonga, pagrīsta valnu valstībiu politėniu ė karėniu bendradarbiavėmu. Kāp ėšrokouta NATO priambulėjuo, Alėjansa narē īr isėpareigave gėntė liousoma, dabuotė bėndra palėkėma ė [[civilizacėjė]], vaduovaujontis [[demokratėjė|demokratėjės]], indėvėda '''liousībės''' ė istatīma vėršenībės principās. * Sotartėis 4-s straipsnis nomata sājongėnėnku konsultacėjės, kumet vėins ėš anū mėslėj, ka ī griesmie anou teritorėniam vėintėsomou, politinē liousībē aba saugomou. Vagol Šiaurės Atlanta sotartėis 5-a straipsni NATO prigolontės valstībės īr isėpareiguojosės vėina ontra gėntė. Tas znuočie, ka gėnklouts vėinuos, a keliū NATO valstībiu Europuo aba Šiaurės Amerėkuo ontpoulėms būs laikuoms anū vėsū ontpoulėmu. Ta organizacėjė gal imtės prīmuoniu tėk ton leiko, kumet anam pritar vėsas valstībės-narės. * Pasibėngos [[Šaltuojė vaina|šaltajē vainā]], NATO patė pakito kāp organėzacėjė ėr ėšplietuojė sava politėnės ė karėnės struktūras, atsėžvelgdama i kituokės Euruopas saugoma aplėnkībės tou pačiu sīkiu miegėndamas ožtėkrėntė saugoma vėsuo Europuo, NATO valstībės jiemė platiau dėrbtė ėr itraukė naujū partneriu ėš Vėdorė Rītū Euruopas. [[Kateguorėjė:NATO]] [[Kateguorėjė:Terptautėnės organėzacėjės]] tr2ql8q2l6kp0ux0ohb6nh5m4n3pd7l